aA
Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl karantino Lietuvos teritorijoje paskelbimo, verslas, ypač smulkusis, susidūrė su iššūkiais dėl numatytų veiklos apribojimų. Šiuo metu vyraujant sudėtingai situacijai ir verslams patiriant finansinius sunkumus, nemažas skaičius įmonių valdytojų neramiai susimąsto apie galimą verslų žlugimą – bankrotą.
<span style="color: #0080ff;">Teisininko komentaras.</span> Ar įmonei siekiant išvengti nemokumo, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė?
© DELFI / Andrius Ufartas

Be abejo, kiekvienas vadovas ar verslo savininkas imsis priemonių apsaugoti įmonę nuo nemokumo ar laikinų finansinių sunkumų, tačiau būtina žinoti, jog veiksmai turi būti gerai pasverti ir sąžiningi. Iš esmės siekiant išvengti įmonei nemalonios situacijos – nemokumo (bankroto), galima lengvai „perlenkti“ lazdą ir užsitarnauti netgi baudžiamąją atsakomybę.

Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinti du baudžiamieji įstatymai itin aktualūs šios situacijos kontekste, tai – skolininko nesąžiningumas (BK 208 str.) bei nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.).

BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Esant tokios veikos padarymui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Pažymėtina, jog esant skolininko nesąžiningumui svarbu atskirti galimą nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto ar administracinio nusižengimo. Svarbu pabrėžti, jog tam, kad veika būtų kvalifikuojama pagal BK 208 str. yra itin svarbus veikimo pavojingumo laipsnis ir pobūdis. O baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant ypatingam skolininko nesąžiningumui, sąmoningam kitų kreditorių teisių pažeidimui, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu elgesiu, kuriuo šiurkščiai pažeidžiami sąžiningo ūkininkavimo principai.

Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinė žala kreditoriams. Nors įstatymų leidėjas nenumato turtinės žalos dydžio, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas turtinės žalos padarymą BK 208 str. kontekste, įvardija, jog kreditoriams turi būti padaroma didelė, t.y. 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą viršijanti, žala.

Svarbu, jog už šios veikos padarymą atsako tik specialius požymius turintis fizinis asmuo: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams. Už šio nusikaltimo padarymą taip pat atsako ir juridinis asmuo.

Mindaugas Bliuvas
Mindaugas Bliuvas
© Advokatų kontoros archyvas

BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris analogiškoje situacijoje turtą paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė. Jei toks turtas galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Už tokią veiką asmuo gali būti nubaustas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Įmonėms, susiduriant su finansiniais sunkumais aktualu ne tik nepažeidžiant įstatymų bei kreditorių teisių atsiskaitinėti su kreditoriais, taip pat neslėpti, neiššvaistyti turto, nepervesti jo į užsienį, tačiau esant nemokumui, laikantis įstatymų vykdyti bankroto procedūrą, laiku inicijuoti įmonės bankrotą. Kaip griežčiausia atsakomybė to nesilaikantiems, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. BK 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas) numatyta baudžiamoji atsakomybė iki trejų metų.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, jog tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos.

Pastebėtina, jog inkriminuojant veiką pagal BK 209 straipsnį būtina nustatyti, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio, t.y. kaip kraštutinė priemonė, galėtų būti taikoma esant išskirtinei situacijai ir akivaizdžiam atsakingų asmenų nusikalstamam veikimui ar neveikimui. Sąžiningi ir proporcingi verslo veiksmai, siekiant išgyventi šiuo nelengvu periodu, neturėtų būti laikomi nusikalstamais. Kiekviena įmonės situacija yra individuali, tad vadovams ir atsakingiems asmenims priimant sprendimus kaip išlaviruoti finansinių sunkumų kamuojamoje įmonėje, patartina pasikonsultuoti su šią sritį išmanančiais asmenimis.

Komentaro autorius Mindaugas Bliuvas yra advokatų kontoros „Cobalt” partneris, Prevencijos ir baudžiamosios teisės praktikos grupės vadovas

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.4286

Top naujienos

Lietuvoje – 437 užsikrėtimo koronavirusu atvejai: pranešama apie susirgimus Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio ligoninėse užfiksuoti 43 nauji atvejai (854)

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu...

Amerikiečiai gaus po 1,2 tūkst. dolerių, o europiečiai? (18)

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nuspręsta, kad dėl koronaviruso krizės visi iki 75 tūkst....

Panevėžio ligoninės direktorius: ligonis pradžioje nerodė jokių COVID-19 simptomų, atsekti užsikrėtimą – sunku (61)

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sekmadienį spaudos...

Norvegijoje gyvenanti lietuvė įvardijo vietinių sugalvotą gudrybę, kaip pabėgti nuo karantino (25)

Norvegijoje ir į koronavirusą, ir į karantiną žvelgiama gerokai ramiau nei Lietuvoje, sako ten...

Estijoje mirė dar vienas koronavirusu užsikrėtęs pacientas (15)

Estijos Saremos saloje anksti sekmadienį mirė naujuoju koronavirusu užsikrėtęs 90-metis, tapęs...

Vienos didžiausių baldų įmonių vadovas: iš šios situacijos išeisime būdami dar stipresniais (11)

Baldus gaminančios, Kaune veikiančios bendrovės „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas...

Šiaulių miesto merui atliktas koronaviruso testas (116)

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui atliktas koronaviruso testas. Jo rezultatas – neigiamas.

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (623)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Koronavirusas nustatytas Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai (29)

Koronavirusas nustatytas Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai – Infekcinių ligų klinikoje...

Valančiūnas ir Sabonis – geriausių NBA duetų sąraše (44)

JAV sporto žiniasklaidos gigantas „Bleacher Report“ sudarė geriausių šio sezono NBA duetų...

|Maža didelių žinių kaina