Kamieninių ląstelių bandymai
Šiais metais turėtų pasirodyti pirmieji itin svarbaus ankstyvos fazės žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių (EKL) klinikinių tyrimų rezultatai. JAV biotechnologijų bendrovė „Advanced Cell Technology“ iš EKL gautas tinklainės ląsteles švirkščia į žmonių su viena iš dviejų negydomo degeneracinio aklumo forma akis – tyrime dalyvauja maždaug trys dešimtys žmonių. Kol kas tai yra vienintelis EKL bandymas, kuriam gautas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimas, bet tikimasi, kad šiais metais administracija suteiks leidimų vykdyti klinikinius kamieninių ląstelių, gautų iš suaugusių žmonių ląstelių, tyrimus.
Klimato įvertinimas
Klimatologai ne vienus metus rengė penktąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos vertinamąją ataskaitą – tai bus pirmas mūsų planetos klimato būklės apžvelgimas nuo 2007 metų. Dalis šios ataskaitos pasirodys rugsėjį: tai bus pirmosios darbo grupės, kuri apžvelginėja svarbiausių pasaulinio atšilimo mokslinių tyrimų rezultatus, išvados.
Didžiojo sprogimo švytėjimas
Ateinančiais metais turbūt pačios gražiausios mokslo srities nuotraukos bus tos, kuriuose bus matoma kometa ISON, lapkritį praskriesianti netoli Saulės ir, manoma, naktimis bus ryškesnė, nei Mėnulio pilnatis. Bet ne mažiau įspūdingų vaizdų galime tikėtis iš „Planck“ kosminio teleskopo sudaryto blyškaus Didžiojo sprogimo pėdsako - mikrobangų švytėjimo – žemėlapio. Galbūt tokiame žemėlapyje netgi būtų įmanoma įžvelgti gravitacijos bangų raibulius, atsiradusius pradiniu kosminės „infliacijos“ periodu. Kitos kosminės misijos metu NASA aparatas LADEE besisukdamas aplink Mėnulį tirs mūsų palydovo dulkes. Prasidės ir kita NASA misija MAVEN – bus iškeltas zondas, kuris tirs Marso viršutinę atmosferą, o „Curiosity“ marsaeigis nesiliaus siuntęs tyrimų rezultatų iš raudonosios planetos paviršiaus. Tuo tarpu Žemėje bus pabaigtas statyti milžiniškas Atakamos Didysis milimetrinis/submilimetrinis teleskopų masyvas iš 66 lėkščių.
Mityba, mikrobai ir vėžys
Mokslininkai vis stipriau įtaria, kad mūsų žarnyno mikrobų zoologijos sodas gali būti tiesioginė jungtis tarp mitybos ir tokių ligų, kaip vėžys. Praėjusiais metais atliktas tyrimas didesnę bakterijų Escherichia coli proporciją žarnyno mikrofloroje susiejo su didesne žarnyno vėžio tikimybe pelėms, sergančiomis žarnyno uždegimine liga. Šiais metais mitybos įtaką žarnyno gyventojams ir jų bendrą poveikį įvairių ligų išsivystymo rizikai tirs didesnis mokslininkų kiekis. Tuo tarpu bendrovė „GlaxoSmithKline“ šiemet turėtų sulaukti FDA verdikto jų vaistui nuo melanomos trametinibui – tai yra pirmas naujos vaistų klasės, inhibuojančios kinazių signalinį kelią, reguliuojantį ląstelių augimą, atstovas.
Dalelių paieškos
Įvairių požeminių eksperimentų vykdytojams skelbiant prieštaringus tamsiosios materijos dalelių paieškos rezultatus, šiemet dalį tų rezultatų patvirtins, o dalį paneigs Didysis požeminis ksenono detektorius, pastatytas Sanfordo požeminių tyrimų įstaigoje JAV. Tuo tarpu subatominių dalelių tyrimų lyderis – Didysis hadronų greitintuvas – išjungiamas iki 2015 metų. Per tą laiką greitintuvas bus atnaujintas ir sustiprintas, todėl po poros metų jame galės vykti kur kas galingesni susidūrimai. Tuo tarpu mokslininkai ketina detaliai išnagrinėti greitintuvo surinktus duomenis, ieškodami superimetrijos teoriją patvirtinančių ar paneigiančių argumentų.
Povandeninis mokslas
Ateinančiais metais visuomenę pasieks ir pirmieji duomenys iš gigantiško povandeninių stebėjimų tinklo – JAV Vandenyno observatorijos iniciatyvos – pirmųjų užbaigtų segmentų. Ši povandeninė observatorija, kurios statybos kainuos 386 mln. JAV dolerių, bus baigta 2015 metų kovą. Ji stebės viską, kas vyksta po vandeniu – nuo povandeninių žemės drebėjimų ir vandenynų srovių įtakos klimato kaitai iki ekosistemų pokyčių ir vandenynų chemijos nuo pat vandenyno paviršiaus iki dugno septyniose pasaulio vietose. Tuo tarpu amerikiečių, britų ir rusų mokslininkų grupės tikisi išsiaiškinti, ar trijuose giliuose Antarktidos polediniuose ežeruose esama kokios nors gyvybės.
Stebuklingosios medžiagos
Nauja medžiagų mokslo žvaigždė gali būti samario heksaboridas – praėjusiais metais gauta šiokių tokių užuominių, kad tai yra topologinis izoliatorius, kurio paviršius yra elektrai laidus, o vidiniai sluoksniai veikia kaip izoliatorius. Žinoma, didžiausia medžiagų mokslo garsenybe liks grafenas, taigi, tikėkitės gausybės grafeno savybes atkartoti mėginančių medžiagų – boro nitrido, tantalo disulfido ir kitų dvimačius sluoksnius sudarančių junginių, iš kurių galima sudaryti tikslius sluoksnius ir juos sukrauti vieną ant kito – savybių tyrimų duomenų.
Genetiniai teismai
JAV Aukščiausiasis teismas 2013 metais gali priimti sprendimus keliose bylose, kurios yra itin svarbios mokslo pasauliui. Teismas po trejus metus trunkančio bylinėjimosi gali nuspręsti, ar bendrovės „Myriad Genetics“ registruoti genų patentai yra teisėti. Taip pat teismas gali užbaigti ūkininko ir milžiniškos žemės ūkio bendrovės „Monsanto“ ginčą: ūkininkas nori auginti naują derlių iš sėklų, gautų užauginus iš „Monsanto“ pirktos genetiškai modifikuotos sėklos derlių, o sėklų pardavėjai tvirtina, kad toks ūkininko noras yra neteisėtas. Be to, teismas svarstys, ar etinės farmacijos kompanijos gali teisėtai finansiškai atsilyginti generinių vaistų gamintojams už tai, kad šie ilgesnį laiką negamintų pelningiausių vaistų generinių versijų.
Mokslas ir pinigai
Balandį įsigalios Jungtinės Karalystės įstatymas, reikalaujantis, kad valstybės finansuojamų mokslininkų tyrimų rezultatai būtų viešai ir nemokamai prieinami visuomenei. Netrukus britų pavyzdys galbūt bus pritaikytas ir kitose valstybėse – gegužės mėnesį šį klausimą per susitikimą aptars Pasaulinė mokslinių tyrimų taryba. Tiesa, daugiau mokslininkų domėsis mokslinių darbų finansavimo perspektyvomis. JAV mokslininkams tikriausiai teks gerokai susiveržti diržus, o Europa šiemet turėtų baigti numatomos 80 mlrd. eurų vertės 2014-2020 mokslinių tyrimų programos „Horizon 2020“ finansinių klausimų svarstymus.
