Artimiausiomis dienomis pirmą kartą per pastaruosius 160 000 metų viso pasaulio danguje gali būti matoma ypatinga kometa.
kometa
99 straipsnių
Kometa – nedidelis kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę. Kometos išsiskiria savo uodegomis, kurios kartais susidaro dėl Saulės poveikio kometos branduoliui. Kometos yra kilusios iš už Saulės sistemos ribų, jų orbita nuolat keičiasi, nes jos gali būti paveiktos planetų, kai prie jų priartėja. Kai kurios kometos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, kitos yra nubloškiamos už Saulės sistemos ribų.
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
Spalio viduryje prie Žemės priartėjusi kometa ATLAS-Tsuchinshan tapo matoma Šiaurės pusrutulio gyventojams, o taip pat ir Lietuvoje. Tiesa, mūsų šalyje galimybę pasigrožėti šiuo reginiu sutrukdė dažnai apniukęs rudens dangus. Tačiau dabar meteorologai prognozuoja puikias oro sąlygas pamatyti šią ret...
Praėjusį savaitgalį astropeizažų entuziastai ir profesionalai Lietuvoje ir visame Žemės šiaurės pusrutulyje gaudė kometos ATLAS-Tsuchinshan vaizdus.
Jau netrukus vos tik saulei nusileidus, žemai horizonte net plika akimi turėtų būti matoma kometa. Įvykis istorinis, nes ji Žemės gyventojams pasirodo po 80 000 metų pertraukos ir daugiau niekada nebesugrįš – bus išsviesta už Saulės sistemos ribų.
Kitą savaitę danguje virš Lietuvos bus gerai matomas įspūdingas kosminis kūnas – kometa Tsuchinshan-ATLAS. Portalui Delfi astrofizikai Renata Minkevičiūtė ir Kastytis Zubovas paaiškino, kuo ypatinga ši kometa, kur ir kada ją bus geriausia stebėti.
Viena ryškiausių šalies muzikos žvaigdžių Justė Arlauskaitė – Jazzu šiandien klausytojams pristato naujausią savo darbą – singlą bei vaizdo klipą „Kometa“. Svajingas, kupinas karšta Ispanija pulsuojančių vaizdų naujausias vaizdo klipas, pasak atlikėjos, itin svarbus, nes čia įamžinta miestas, kuriam...
Šį savaitgalį prasidės įspūdingas reginys nakties danguje: per valandą – 100 krentančių „žvaigždžių“ (3)
Jau šį savaitgalį prasidės kasmetinis perseidų meteorų lietus, dar vadinamas „žvaigždžių lietumi“. Šio reiškinio pikas bus pasiektas rugpjūčio 11-13 dienomis – prasidės naktį iš sekmadienio į pirmadienį ir truks iki antradienio.
Netrukus pasaulis taps vieno rečiausių kosminių įvykių liudininku – tai nutinka kartą per 5–10 tūkst. metų (3)
Pastarasis dešimtmetis pažėrė nemažai kosminių įvykių, praskriejančios kometos, astroidai, Saulės užtemimai, Saulės aktyvumo pikas, kurio metu dažnai matomos Šiaurės pašvaistės ir daugelis kitų. Tačiau netrukus galėsime pamatyti tai, kas buvo užfiksuota tik kažkada gūdžiais viduramžiais, – Šiaurės V...
Astrofizikas Kastytis Zubovas: pakelkite akis į dangų – šią vasarą laukia pasakiško grožio kosminiai vaizdai (1)
Vasarą naktys trumpos, bet šiltos – pats tas gulint kur prie ežero stebeilytis į dangų ir pažindintis su žvaigždynais.
Praėjusį savaitgalį, gegužės 18-osios naktį, Lamego mieste Portugalijoje žmonės buvo apstulbinti įspūdingo reginio danguje – virš galvų prašvilpė didžiulis meteoras. Akinančio ryškumo švytintis objektas skrodė dangų mirgėdamas mėlynai ir žaliomis spalvomis.
Saulės link skriejusi kometa 12P/Pons-Brooks pakliuvo į galingą plazmos pliūpsnio zoną kosminėje erdvėje. Saulės vainikinės masės išsiveržimas buvo toks stiprus, kad net nupūtė kometos uodegą. Visa tai užfiksavo NASA kosminis zondas.
Saulės link skriejusi kometa 12P/Pons-Brooks pakliuvo į galingą plazmos pliūpsnio zoną kosminėje erdvėje. Saulės vainikinės masės išsiveržimas buvo toks stiprus, kad net nupūtė kometos uodegą. Visa tai užfiksavo NASA kosminis zondas.
Astrofizikė Renata Minkevičiūtė. Pažiūrėkite, danguje pasirodė Velnias! Gerai, kad dabar ne viduramžiai (8)
Jeigu būtume kiek labiau prietaringesnė visuomenė, pavyzdžiui, kaip viduramžiais, tai manytume, kad dabar jau tikrai ateis pasaulio pabaiga, nes danguje pasirodė... velnias! „Velnio kometa“ buvo praminta dabar mūsų danguje besisvečiuojanti kometa 12P/Pons-Brooks, kurios dujinis apvalkalas, vadinamas...
Kovo pabaigoje astronominių reiškinių stebėtojus džiugina ypatingas svečias dangaus skliaute. Dėl savo dvigubos ir į velnio ragus pranašios uodegos kometa 12P/Pons-Brooks vadinama „velniškąja“.
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę).
Gyvybės atsiradimui Žemėj reikėjo daugybės įvairių sėkmingų žingsnių. Vienas pagrindinių iš jų buvo cheminių reakcijų tinklo susidarymas, leidęs atsirasti vis sudėtingesnėms molekulėms. Tinklui, savo ruožtu, reikėjo įvairių pirminių junginių, pavyzdžiui cukrų ir aminorūgščių.
Neskubėjusiems sekmadienio vakarą į lovą šįkart labai pasisekė. Panevėžio naktinę padangę nušvietė įspūdinga Šiaurės pašvaistė.
Gyvybė užsimezgė Žemėje – na, bent jau tai labiausiai tikėtinas scenarijus. Bet nuo pavienių cheminių elementų iki gyvybės kelias tolimas, o nemaža jo dalis buvo nukeliauta ne mūsų planetoje. Įvairias sudėtingas molekules čia atgabenti galėjo, pavyzdžiui, kometos.
Už aštuntosios planetos – Neptūno – orbitos ties 30 astronominių vienetų Saulės sistema nesibaigia. Nesibaigia ji ir Kuiperio žiedu 40-55 astronominių vienetų atstumu. Ir net maždaug 90 astronominių vienetų atstumu esanti heliopauzė, dažniausiai laikoma „oficialia“ Saulės sistemos riba, iš tikro nėr...
