Ar žinojote, kad vos ne 100 proc. žmonių savo namuose JAV teigia turintys pomidorų padažo? Įdomu būtų sužinoti, kokie yra lietuvių įpročiai, vis dėlto greičiausiai dauguma jo irgi turi.
Įdomu ir tai, kad pomidorų padažas atkeliavo iš... Kinijos. Europoje norėta tiesiog nukopijuoti kinų žuvies padažą, todėl iš pradžių jame nebuvo net pomidorų. Pirmas padažas su pomidorais pasirodė tik 1812 metais.
Nors pagal vieną pirmųjų receptų iš 100 pomidorų būdavo pagaminami tik 4–5 pomidorų padažo stiklainiukai, šiandieniniame pomidorų padaže tikrai nebūtinai būna panaudojama tiek pomidorų.
Taigi dalijamės dar vienais rinkimais, galbūt padėsiančiais pasirinkti sveikesnį produktą, juk taip nesunku žvilgtelti į etiketę ir bent greitomis peržvelgti ingredientus. O gerų produktų tikrai galima rasti.
Ištyrusios keliolika tradiciškiausių mūsų rinkoje esančių padažų nieko itin baisaus tarp jų ingredientų neradome. Vis dėlto, jei pomidorų padaže yra tik 12 % pomidorų tyrės, darosi įdomu, kas tai per padažas. Ir iš tiesų – dauguma pomidorų padažų dabar gaminami būtent iš pomidorų tyrės, retas kuris – tiesiai iš pomidorų.
Tad pomidorų padažus taip ir suskirstėme – pirmiausia, pagal pomidorų tyrės procentus: jeigu pomidorų ar pomidorų tyrės/pastos mažiau nei 40 %, skyrėme po -1 balą.
Taip pat kaip visada atsižvelgėme ir į cukraus kiekį. Išgirdote teisingai – jo yra net ir čia. Vienas pomidorų padažo šaukštas yra 15–17 g, tad imant vieną saldžiausių (pagal cukraus kiekį) pomidorų padažų gauname, kad viename šaukšte yra 3,87 g cukraus. Žinoma, vienu šaukštu niekas neapsiriboja, tad labai tikėtina, kad per pietus vien su mėsa suvalgote apie 11 g cukraus, o prisimenant giros rinkimus – jei dar pietus užgeriate gira, t. y. suvartojate dar 40 g cukraus, vadinasi, suvartojate apie 50 g cukraus, net jei teigiate, kad nemėgstate saldumynų. Taigi po -0,5 balo gauna tie pomidorų padažai, kurių cukraus kiekis viršija 16 g šimte gramų produkto.
Dėl ingredientų saugumo vėlgi konsultavomės su mitybos specialiste doc. dr. Sandrija Čapkauskiene. Anot jos, bene ryškiausiai į akis krentantis modifikuotas krakmolas yra pripažįstamas saugiu ingredientu, tačiau kai kurie šaltiniai vis dėlto rekomenduoja jo vengti. Be to, dažnai net nerašoma, iš kur krakmolas kilęs, nežinoma, kaip chemiškai jis modifikuotas – tad po pusę balo minusuojame už modifikuotą krakmolą.
Po -0,5 balo skiriame ir už kvapiąsias medžiagas bei kalio sorbatą. Pastarasis, nors ir yra leistinas konservantas, nusprendėme, kad būtų nelygybė, jei pomidorų padažai, apsiėję be konservantų, atsidurtų kartu su tais, kurie vis dėlto panaudojo (kad ir saugų) konservantą.
-1 balą gauna padažai, kurių sudėtyje yra natrio benzoato.
S. Čapkauskienė akcentuoja, kad labai svarbu vartoti kuo mažiau perdirbtus, labiau natūralius ir ekologiškus maisto produktus. „Rekomenduojama atidžiai skaityti maisto produktų ženklinimo etiketę, atkreipti dėmesį į jų galiojimo terminą – kuo terminas ilgesnis, tuo daugiau maisto produkte yra sintetinių konservantų. Taip pat reiktų vengti produkto sudėtyje esančių dirbtinių saldiklių, sintetinių dažų“, – dėsto ji.
Gamintojų vertinimas
Kaip ir darydamos ankstesnius rinkimus, šį kartą vėl susisiekėme su pomidorų padažų gamintojais. Vieną geriausių pomidorų padažų – Vilkaviškio senovinį pomidorų padažą – gaminančios UAB „Viskona“ direktoriaus Rolando Sirtauto teigimu, įmonėje svarstoma išvis atsisakyti konservantų, tačiau tokiu atveju reikėtų įsigyti specialią brangią įrangą.
Dar vienas pomidorų padažas, atsidūręs tarp mūsų favoritų, – Suslavičiaus pomidorų padažas be krakmolo. Pasirodo, galima pomidorų padažą pagaminti ir be krakmolo.
UAB „Orkla Foods Lietuva“, atstovaujančios ne tik Suslavičiaus, bet ir „Felix“ bei „Spilva“ prekės ženklams, rinkodaros direktorė Rasa Černiuvienė pakomentavo, kad minėtas padažas atsirado atsižvelgiant į žmonių poreikius ir augančius lūkesčius rinktis produktus su maksimaliai trumpa ir aiškia produkto sudėtimi.
„Tik mažai daliai žmonių reikia padažo be krakmolo, todėl jiems pasiūlytas atskiras produktas, kuris jo neturi. Didžioji dalis vartotojų pripratę prie įprastos konsistencijos ir skonio produktų ir nejaučia poreikio vartoti gaminius be krakmolo. Jei tendencija keisis ir padažų be krakmolo vartojimas augs, atsižvelgsime į vartotojų poreikius“, – atskleidė R. Černiuvienė.
Taip pat ji paaiškino, kodėl ne visi pomidorų padažai gaminami tiesiog iš trintų pomidorų. „Pomidorų tyrė, kaip ir trinti pomidorai, yra gaminama iš tų pačių pomidorų, tik jie apdirbami skirtingu būdu. Tiek kečupo, tiek pomidorų padažo gamybos būdai yra panašūs. Teoriškai abu produktai gali būti gaminami iš įvairiai perdirbtų pomidorų: pastos, tyrės ar trintų pomidorų. Tačiau pagrindinis skirtumas yra pačių produktų kečupo ir pomidorų padažo susiformavusiuose tradicinėse sampratose ir vartotojų lūkesčiuose.
Kečupas yra suprantamas kaip tirštas ir vienalytis pomidorų padažas su prieskoniais patogioje pakuotėje, dažniausiai naudojamas galutiniam produktui pagardinti. Todėl tokio produkto gamybai daugiausia naudojama pomidorų pasta ar tyrė. Trinti pomidorai savyje turi didžiausią vandens kiekį, produktui suteikiantį skystumo, kuris neišgarinamas net ilgai kaitinant, dėl to prarandamos natūralios maistinės pomidorų medžiagos“, – aiškino ji.
