„Savo, kaip kulinaro, kelią pradėjau vos 18 metų ir tik tam, kad išsisukčiau nuo kariuomenės. Bet šiandien tai didžiausias mano džiaugsmas, leidęs atrasti širdžiai mielą darbą. Per ilgus metus teko patirti visko – asmeniškai perėjau visus etapus: nuo darbo bare, indų plovimo iki nuosavo verslo įkūrimo. Pastarajam skirta visa mano energija, idėjos ir vizijos, – sako L. Jablonskas. – 80 proc. savo darbo laiko skiriu virtuvei. Tai svarbiausia restorano dalis – juk dėl to žmonės ir ateina. Intensyviausiu sezono laikotarpiu virtuvėje praleidžiu nei daug, nei mažai – 16 valandų per parą. Ir taip mažiausiai 5 dienas per savaitę.“
Tačiau nė sekundės, praleistos virtuvėje, šefas nesigaili – darbas jam yra malonumas. Apie tai vyras galėtų pasakoti ir pasakoti: kulinarija – nuolatinė kūryba ir ieškojimas, mokymasis, o labiausiai džiugina rezultatas – svečių įvertinimas ir pagarba restoranui. Paklaustas, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, L. Jablonskas į juos žvelgia pozityviai: „Kai dirbi mėgstamą darbą, sunkumus sunku nupasakoti. Bene didžiausias – didelis fizinis krūvis. Tiesioginis darbas virtuvėje – tai nuolatinis karštis, komandos palaikymas ir susitelkimas siekti aiškaus tikslo. Būdamas šefas turi būti ir geras psichologas – esi jungiamoji grandinės dalis tarp darbuotojų ir kliento, turi gebėti perprasti žmones, padėti jiems pasiekti geriausią rezultatą.“
L. Jablonskas virtuvėje praleidžia labai daug laiko, todėl šalia pagrindinių šefo atributų – rankų, kurios viską gamina, liežuvio, kuris ne tik vadovauja visai virtuvės komandai, bet yra ir svarbiausias receptorius vertinant paties receptus, peilio, be kurio sunku ką nors padaryti virtuvėje, – labai daug lemia ir patogumas. Šefas pripažįsta, kad dirbant beveik visą parą šis kriterijus gali būti net ir svarbiausias: „Virtuvės šefui apranga yra privaloma. Svarbu, kad ji būtų patogi, nevaržytų judesių, o jeigu dar ir graži – tai prideda pasitikėjimo savimi. Taip pat labai svarbus kriterijus – patogi avalynė. Visą dieną tenka praleisti ant kojų, tad su prastais batais 16 valandų maratono nenubėgsi.“
Apie avalynę virtuvės šefas užsimena ne veltui – šis klausimas aktualus visiems, dirbantiems stovimą darbą. L. Jablonskas juokiasi, kad jau 10 metų yra ištikimas crocsų gerbėjas: „Šie batai tiesiog puikiai tinka dirbti: storas, bet minkštas padas, jie patogūs ir koja kvėpuoja. Man šios „klumpės“ tokios patogios, kad jas renkuosi ir laisvalaikiui gamtoje ar sodyboje.“
Apsiginklavęs patirtimi ir visais būtinais profesionalaus virtuvės šefo atributais L. Jablonskas žvelgia į ateitį pozityviai: „Kol kas didelių užmojų neturiu – džiaugiuosi tuo, ką pavyko pasiekti, stengiuosi nustebinti esamus restorano klientus. Tačiau nesu iš tų, kurie gali ramiai sėdėti vienoje vietoje, tad tikėtina, kad greitu metu kokia nors naujiena nustebinsiu Lietuvą. Net jeigu tai bus receptas – juk kažkada mėsainio su ančių kepenėlėmis niekas nesitikėjo.“
