Cukinijos – tai vasarinių moliūgų Cucurbitaceae (cucurbita-pepo) augalų šeimos atstovės (kartu su melionais, agurkais ir „spaghetti“ moliūgais). Spalva varijuoja nuo tamsiai iki šviesiai žalios. Geltonoji cukinija – tai cukinijai giminingas hibridas, pasižymintis tamsiai geltona arba oranžine spalva. Įdomu tai, kad kulinarijoje cukinija laikoma daržove, nors botaniškai tai yra vaisius.

Cukinijos

DELFI Maistas skaitytojams biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė įvardijo cukinijų naudą.

Cukinija yra ypatinga savo maistinėmis savybėmis ir nauda sveikatai: 100 gramų šviežios cukinijos (su oda) turi 17 kcal, 94,79 g vandens, 3,11 g angliavandenių, 2,50 g cukraus, 1,2 g baltymų, 1,0 g skaidulų, 0,32 g riebalų.

Cukinijos buvo naudojamos liaudies medicinoje gydantis nuo peršalimo, skausmo ir įvairių kitų sveikatos sutrikimų. Tačiau ne visi jų taikymo būdai yra įrodyti ir pagrįsti moksliniais tyrimais. Tačiau, moksliškai jau yra įrodyta, kad cukinija – puikus antioksidantų šaltinis, kuris padeda mūsų organizme neutralizuoti laisvuosius radikalus ir taip apsaugoti nuo įvairių ligų.

Geriausiai išanalizuota karotinoidų sudėtis cukinijoje. Iš šios klasės fitochemikalų cukinijoje yra luteino, zeaksantino, beta-kriptoksantino ir beta-karotenų.

Buvo atliktas labai įdomus tyrimas P. Korėjoje, kurio metu buvo išanalizuota maisto produktuose esanti karotinoidų sudėtis. Pagal luteino ir zeaksantino kiekį cukinija užėmė pirmąją vietą. Pagal turimą ß-kriptoksantino kiekį (sudaro 18 proc. dienos normos), cukinija nusileido tik persimonui. ß-karotinai, esantys cukinijoje, sudaro 9 proc. visos dienos normos (po saldžiųjų bulvių ir morkų). Šio tyrimo rezultatai parodo, kad karotinoidais gausios daržovės yra ne tik morkos ir saldžiosios bulvės. Cukinijos taip pat (įtraukiant ir geltonosios spalvos cukinijas) pasižymi šia itin maistinga ir galinga savo poveikiu medžiaga. Juk beta-karotinas tai vitamino A pirmtakas. Taip pat, buvo nustatyta (išanalizuotos 22 skirtingos cukinijų rūšys), kad cukinijos odoje, šių antioksidantų yra 2-10 kartų daugiau nei minkštime.

Cukinijos

Karotinoidai ne tik apsaugo odą, akis ir širdį, bet taip pat yra puiki apsauga prieš vėžinių ląstelių aktyvavimąsi. Geltonosiose cukinijose karotenoidų yra netgi daugiau nei žaliosiose. Beta-karotenas, luteinas ir zeaksantinas bei vitaminas C, kurio taip pat nemažai cukinijoje – tai pagrindinės maistinės medžiagos, ypatingai reikalingos akių sveikatai. Tyrimai parodė, kad šie antioksidantai gali kauptis tinklainėje ir pagerinti regėjimą bei sumažinti senatvines akių ligas.

Cukinija išsiskiria ir dviejų mineralų – mangano bei vario – gausa. Varis padeda raudonųjų ląstelių gamybai, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, aktyvina imuninę sistemą, užtikrina kaulų, jungiamojo audinio ir organų, tokių kaip smegenys ir širdis, vystymąsi bei palaikymą, dalyvauja prostatos uždegiminių procesų, neurodegeneracinių ligų prevencijoje. Manganas yra mikroelementas, kurio mūsų organizmui reikia mažais kiekiais. Tačiau, ši medžiaga būtina normaliam smegenų, nervų sistemos ir daugelio fermentinių sistemų darbui. Pakankamai daug cukinijoje ir kitų mikroelementų: magnio, fosforo, kalio, cinko, kalcio bei geležies. Taip pat, daug ir B grupės vitaminų, išskyrus B12 ir biotiną (B7), pakankamas kiekis vitaminų C bei K.

Cukinijos

Tyrimai parodė, kad cukinija skatina virškinimą. Pirmiausiai dėl to, kad joje ganėtinai daug vandens, kuris minkština ekskrementus ir mažina vidurių užkietėjimą. Kadangi cukinijoje yra tirpių ir netirpių vandenyje skaidulų, ši daržovė – vaisius padeda palaikyti pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje žmonėms, sergantiems 2-ojo tipo cukriniu diabetu, didina jautrumą insulinui bei mažina riziką susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Pektinas, viena iš tirpiųjų cukinijos skaidulų, efektingai mažina bendrąjį ir taip vadinamą „blogąjį“ cholesterolį (tiksliau tai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis). Reguliarus cukinijos vartojimas gali padėti ir svorio kontrolei, nes skaidulos, esančios cukinijoje, mažina alkio jausmą. Dėl pakankamai didelio kalio kiekio (ir turimų antioksidantų, cukinija gali padėti mažinti kraujo spaudimą, taip apsaugodama nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų.

Cukiniją rekomenduojama valgyti žalią arba termiškai apdorotą. Apdorojant termiškai galioja 3 pagrindinės taisyklės: minimali temperatūra, minimali gaminimo trukmė ir minimalus daržovės paviršiaus kontaktas su skysčiu (kuo mažiau vandens).
Vėlgi, mokslinio tyrimo rezultatai, kurio metu buvo įvertintas 20 daržovėse esančių antioksidantų aktyvumas taikant namuose naudojamus terminius apdorojimo būdus – virimą, mikrobangų krosnelę, greitpuodį, kepimą ant grotelių, kepimą keptuvėje bei kepimą orkaitėje (200° C) – parodė, kad kepant daržoves ant grotelių ir mikrobangų krosnelėje, prarandamas mažiausias kiekis antioksidantų, kai paprastas virimas arba virimas greitpuodyje sąlygoja didžiausią antioksidantų praradimą, nes virimas suminkština daržovių sienelę ir palengvina karotenoidų pasišalinimą. Daugiausiai antioksidantų šio tyrimo metu cukinija prarado ją verdant 20 min. (prarasta virš 50 proc. antioksidantų) ir 10 min. apkepant keptuvėje (prarasta virš 50 proc. antioksidantų). Trumpai tariant, vanduo nėra geriausias draugas apdorojant šias daržoves termiškai.
Cukinijos
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt