– Priimti netikėtai užklupusios ligos ar nelaimės padarinius – iššūkis net ir stipriausiam žmogui. Tačiau kodėl taip lengvai susigyvename su tiesiogiai mūsų gyvenimą trumpinančiu ir jo kokybę griaunančiu antsvoriu?
Todėl, kad ir kaip gydytojai stengtųsi atkreipti mūsų dėmesį į augančio svorio keliamus pavojus sveikatai, mūsų požiūris į juos išlieka lengvabūdiškas. Nepaisant to, aš tikiu žmonių sąmoningumu – juk niekas nenori mirti anksčiau laiko. Priežastys, kodėl užsispyrę numojame ranka į antsvorio (nutukimo) keliamas grėsmes, mano manymu, yra formalios ir nejautrios diskusijos apie problemą, sausi patarimai, nuolat keliamas kaltės jausmas dėl augančio svorio bei nepavykę asmeniniai bandymai suliesėti. Lengva pasakyti „tu vėl priaugai svorio – kažką dėl to daryk“, o kas iš tikrųjų mumyse vyksta, kas lemia mūsų netinkamus pasirinkimus, kas fiziškai bei psichologiškai verčia persivalgyti ir, galiausiai, kaip iš to sėkmingai ir mažiausiai skausmingai išsivaduoti, mums niekas aiškiai nepapasakoja bei nepataria.
– Kodėl, kaip daugelis teigia, maistas tapo didžiausiu mūsų gyvenimo malonumu?
Na, o maisto vartojimas, be abejonės, kelia malonumą, ypač produktų iš greitųjų angliavandenių – cukraus ar kvietinių miltų – kuriuos valgome kasdien ir labai daug. Cukrus bei kviečiuose esantis glitimas veikia tuos pačius smegenų centrus kaip alkoholis ar opiatai. Suvalgę bandelę ar torto gabalėlį, mes iškart pasijuntame puikiai, pamaloninti, netrukus vėl norime užkąsti kažko gardaus. Todėl cukrus ir glitimas pripažinti vieni labiausiai priklausomybę keliančių medžiagų, be kurių gyvenimas tampa nebemielas. Be abejonės, mes turime daug kitų malonių, mus džiuginančių veiklų, tačiau mūsų priklausomos smegenys renkasi kitaip, pavyzdžiui, porciją ledų vietoj prasmingo pokalbio su artimu žmogumi.
– Kas, Jūsų manymu, prisidėjo prie masinio tukimo? Juk prieš kelis dešimtmečius tokių problemų neturėjome.
Todėl nemanau, jog masinis tukimas yra tik vartotojų atsakomybė. Kadangi pati ilgai kovojau su priklausomybe cukrui, esu įsitikinusi, jog nepakankama mitybos edukacija mokymo įstaigose, menka politinė valia kontroliuoti cukraus vartojimą, maisto gamintojų žalinga veika, reklamomis brukami pusfabrikačiai mus pavertė priklausomais nuo greitųjų angliavandenių. Tuo tarpu įrankių, kaip veiksmingai ir sveikai kapstytis iš priklausomybės, mums niekas taip ir nedavė. Viso to pasekmė – kas antras suaugusysis turi problemų su augančiu svoriu.
– Emocinis valgymas – daugeliui aktuali problema. Ji nesvetima ir Jums. Gal galėtumėte pasidalinti savo įžvalgomis, kaip išsivysto emocinis valgymas bei kaip su juo veiksmingai kovoti?
Savo emocinį valgymą ėmiau kontroliuoti tik pripažinusi sau, jog mano stiprios neigiamos emocijos, kylančios iš sunkių patirčių, streso, yra visiškai normali reakcija į emocinius dirgiklius, o ne mano silpnumo apraiška. Paliūdėti, pykti yra lygiai taip pat socialiai priimtina, kaip ir džiaugtis, todėl vengti neigiamų emocijų nėra prasmės.
– Jūs atrodote labai stipri asmenybė, kuriai pavyko susitvarkyti ir su emociniu valgymu, ir dėl jo augusiu svoriu. Negalvojate, kad daugeliui skaitytojų tai gali pasirodyti per didelis iššūkis?
Taip, turiu emocinio valgymo kontroliavimo įgūdžių, kurie man padeda. Jiems tobulinti sąmoningai skyriau savo dėmesį ir laiką. Tai nėra aukštas pilotažas, kopimas į Everestą ar skrydis į mėnulį. Kaip skiriame laiko pažiūrėti televizorių, taip pat galime skirti laiko savo sveikatingumo žinių gilinimui ir įgūdžių ugdymui. Žinodama, kaip sunku atrasti laisvą minutę sau, juo labiau, išeiti iš komforto zonos, stengiausi knygoje pateikti pačią svarbiausią informaciją, patarimus, kaip su savimi susitarti, kurie ir man asmeniškai padėjo sukurti sveiką santykį su maistu, geriau save pažinti, pamilti bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
– Kokių patarimų duotumėte rankas nuleidusiam žmogui, kurį kankina augantis svoris, kuriam nepavyksta atsisakyti cukraus ar miltinių patiekalų?
– Pagrindinis pokyčių variklis yra motyvacija dėl savęs, o ne dėl kitų. Dėl savęs, o ne dėl mylimo žmogaus, vaikų ar visuomenės. Antsvoris ar nutukimas nėra tik estetinis niuansas – gražu arba negražu. Tokie lėtiniai negalavimai kaip II tipo diabetas ar kraujagyslių ligos – tiesioginė antsvorio ir nutukimo pasekmė, kuri yra mirtina. Todėl nežaiskite su likimu, o sąmoningai ir nuoširdžiai padėkite sau.
Su savimi elkitės kaip su savo vaiku. Mylėkite save, skirdami sau laiko, o ne pirkdami saldainių ar bandelių. Jei jūsų vidinis vaikas ir pazirs, paverkšlens, meilę jam rodykite išklausydami, suprasdami, paguosdami, bet ne malšindami nepasitenkinimą žalingu maistu. Kad mažintumėte priklausomybę nuo greitųjų angliavandenių, į kiekvieną užkandį įtraukite baltymų. Jie dalyvauja mūsų smegenyse išskiriamų laimės hormonų gamyboje, tad jų vartojimas savaime blokuos norą užkąsti ko nors saldaus.
Nepamirškite ir skaidulų, kurios ilgiau palaikys tolygų cukraus kiekį kraujyje ir apmalšins norą užkandžiauti.
Nors daugelis dabar pavartys akis, tačiau supraskite, kad fizinis aktyvumas mums yra privalomas. Tam sukurtas mūsų kūnas. Tačiau nepulkite į kraštutinumus, verčiau eikite pasivaikščioti. Pradėkite lankyti šokių pamokas, pamėtykite kamuolį į krepšį. Yra begalė fizinės veiklos, kuriai nereikia super galių ar specialaus pasiruošimo ir kuri jums nuoširdžiai patiks.
O visų svarbiausia, ieškokite pagalbos. Jei ne gydymo įstaigose, tai knygose, straipsniuose. Visa reikiama pagalba yra visiškai šalia, tereikia jos panorėti. O aš džiaugiuosi, kad savo patirtimi ir žiniomis galiu prisidėti prie jūsų kelio sveikatos bei kokybiško gyvenimo link.