Dietologas išvardino 11 širdžiai naudingiausių produktų – juos būtina įtraukti į kasdienę mitybą

Nepakeičiamam raumeniniam organui mūsų organizme reikalingas iškirtinis rūpinimasis. Širdžiai labai svarbu, ką valgome pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Kokie maisto produktai palaiko širdį?

Svarbiausios taisyklės besirūpinantiems širdies sveikata žmonėms: gerti pakankamai vandens (1,5–2 l per dieną), kuo mažiau miltų ir cukraus, nevalgyti riebaus maisto, teigė dietologas.

Širdžiai naudingi produktai:

* Žuvis. Joje gausu polinesočiųjų omega riebalų rūgščių, dėl jų kraujas netirštėja ir nesiaurėja kraujagyslės.

* Aliejus. Jame daug vitamino E ir antioksidantų.

* Morkos. Tai vitaminų A, E, K, folio rūgšties ir kalio šaltinis, šie vitaminai būtini, kad širdies raumuo stabiliai funkcionuotų.

* Graikiniai, kedro riešutai, lazdyno riešutai, migdolai, pistacijos. Mažina cholesterolio lygį organizme, juose yra mononesočiųjų riebalų, kurie reguliuoja cukraus lygį kraujyje.

* Bananai. Juose daug kalio ir magnio, tai normalizuoja kraujotaką ir hemoglobino lygį kraujyje.

* Granatai. Aterosklerozės prevencija.

* Linų sėmenų aliejus. Mažina širdies ir kraujagyslių ligų, susijusių su arterijomis ir tromboze, riziką.

* Česnakai. Skystina kraują, mažina cholesterolio riziką.

* Žirniai, pupelės, sojos pupelės, lęšiai. Šie baltymai reikalingi širdies raumeniui, kuris normalizuoja širdies veiklą.

* Džiovinti abrikosai. Juose daug kalio ir antioksidantų.

* Pomidorai. Normalizuoja širdies ritmą.

Visus išvardintus produktus galima ir reikia įtraukti į mitybos racioną. Dažniau valgykite vaisių ir daržovių, pasigaminkite salotų, o jas pagardinkite alyvuogių aliejumi.

Vietoje įvairių saldumynų pasigaminkite desertą iš trintų džiovintų abrikosų, razinų, džiovintų slyvų, datulių, medaus, graikinių riešutų ir citrinos sulčių arba 20–30 g, juodojo šokolado.

Mėsą troškinkite savo sultyse – tai nepakenks organizmui.

Širdžiai – ne tik maistas

Širdies veiklą sunkina rūkymas, besaikis alkoholio, druskos vartojimas. Taip pat didelis fizinis ir psichologinis stresas, ilgalaikė įtampa, antsvoris. Ir, aišku, sėslus gyvenimas, per mažas fizinis aktyvumas. Pasistenkite darbo dieną suplanuoti taip, kad rastumėte laiko atsipalaiduoti, pajudėti. Bent pusvalandį pasivaikščiokite gryname ore.

Širdies ir kraujagyslių sistemai naudingiausios sporto rūšys: greitas ėjimas, bėgimas ristele, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas, šokiai. Pasirinkite jums patinkantį užsiėmimą, bandykite suprasti, kas jums suteikia didžiausią teigiamą poveikį ir naudą. Mankštintis pradėkite po truputį: pamažu ilginkite trukmę ir intensyvumą.

* Jei judate mažai, pradėkite tiesiog dažniau vaikščioti, apsieidami be lifto, transporto priemonės ir pan. Pavyzdžiui, 3–5 kartus per savaitę pėstute eikite į darbą.

* Reguliari mankšta gerina širdies ir kraujagyslių būklę. Mankštą pradėkite 2–3 minučių apšilimu, pavyzdžiui, bėgimu vietoje. Lėtai atlikite jums patinkančius pratimus nugarai, kojoms, liemeniui ar kt., jie ištemps sąnarius, raumenis, išjudins kraujotaką, normalizuos kraujospūdį, širdies ritmą, suteiks energijos ir geros nuotaikos visai dienai. Nuolat mankštinantis ir gyvenant aktyvų gyvenimą stiprėja širdies raumuo.

* Vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla turėtų trukti ne mažiau nei 30 min. penkias dienas per savaitę.

* Jėgos treniruotės taip pat naudingos mūsų širdžiai, nes didina raumenų jėgą. Darykite pratimus su 0,5, 1 ar 1,5 kg svarmenimis (pasirinkite svorį pagal savo galimybes), gumomis, kamuoliukais arba naudodami tik savo kūno svorį (jis sukuria pasipriešinimą, pavyzdžiui, atliekant įvairius atsispaudimus).