Paskui atėjo laikai, kai lietuviai, nusižiūrėję iš rusų, suprato, kad sušiai gali būti masinis maistas negudriems dienos pietų valgytojams arba biudžetiniams gurmanams, tik reikia pridėti daugiau majonezo (Japonijoje tai normalu), krabų lazdelių (tai irgi labai normalu Japonijoje, nes surimi, krabų mėsos pakaitalas, ir yra japonų išradimas, nes Kamčiatkos krabų visiems tikrai neužteks), o taip pat tepamo sūrio gaminio (tai normalu tik Lietuvoje ir Rusijoje) ir, apsaugok Viešpatie, rūkytos lašišos (va už šitą Japonijoje numatytos griežtos bausmės). Lietuviai, kurie pirmieji sugalvojo ant sušių dėti rūkytą lašišą, nusipelno atpildo už šventvagystę.
Tačiau dabar atėjo laikai, kai gerai gaminami sušiai yra norma, o ne išimtis. Žinoma, ne visi gamina taip, kaip „Narushi“ ar kelios kitos puikios vietos, bet dabar net prekybos centro maisto salelėje galima pavalgyti ir niekuo nesiskųsti, ypač kai žmogus yra toks išmanantis, kaip aš.
Sushi Boutique (pavadinimas tai toks, kaip čia pasakius) yra prekybos centre „Panorama“, ir per pietus ten būna daug žmonių, todėl ypač džiugina galimybė užsisakyti per planšetę – niekam jokio žodžio nereik sakyti (aš esu intravertas, bendrauti nemėgstu, nors ir labai gerai moku). Išmuša čekį, kad nepamirštumėt, ką užsisakėte.
Dar vienas požymis, kad kokybė turbūt bus šiek tiek geresnė už vidurkį – kai žuvis ir jūros gėrybės laikomi taip, kad juos mato lankytojai, ir gaminami, lankytojams stebint. Atvirumas visada gera taktika. Taip vyksta beveik visur Japonijoje, kur yra greiti sušių barai arba sušių konvejeriai (kaiten).
Mudu su dukra sugalvojome parinkti tiesiog pačių mėgstamiausių dalykų, kurie artimi mūsų širdžiai – imti tai, prie ko esame pripratę geriausiuose pasaulio japonų restoranuose, tai, kas labiausiai šildo širdį. Kuo toliau, tuo labiau manau, kad man visiškai nereikia bandyti to, kas man nepatinka (troškintų kopūstų, karkos ar kokių šamų ar karpių, tegu jie būna patraukti lauk nuo mano vaizdo visiems laikams). Kuo toliau, tuo labiau tampu tuo kritiku, kuris valgo, ką tik užsimano, ir pataria kitiems tai, kas patinka jam.
Kas pasakė, kad skonis draugų neturi? Žinoma, kad turi. Mano skonis tobulas ir teisingas, o kas su juo nesutinka, neturi gero skonio. Kai būsite tiek suvalgę, kiek aš, galėsite ir jūs kitiems aiškinti.
Taigi, mano mėgstamiausi sušių virtuvės elementai yra japoniškas omletas (tamago, kepamas kvadratinėje keptuvėje įmaišant kiek sojų padažo ir išmaišant skystį pagaliukais, bet neplakant burbulų), ungurys saldžiame lipniame padaže (unagi) ir tunas.
Tai ir buvo mūsų pasirinkimai (nevarginsiu jūsų visokiomis detalėmis apie konkrečius sušius). Nuotraukose matote, kad ungurys drėgnas ir goslus, kad omletas plonas ir dailiai susuktas, o paskui supjaustytas skersai, kaip Dievas ir liepė, o tunas – nepavargęs, taisyklingai supjaustytas ir dar pražymėtas išilginiais pjūviais, kad geriau atsivertų receptoriams.
Dviese pavalgėme greitus pietus už 51.84 EUR. Protinga kaina, prieinama kiekvienam, kas turi darbą ir nori greitai pavalgyti be kompromisų, o ne susiversti kiniškus dienos pietus, užpiltus su krakmolu ir kukurūziniu cukraus sirupu tinklinėje restoracijoje „Trys Auksiniai Tarakonai“ kur nors Ofisopolyje, per 25 km nuo Vilniaus centro.
Tai nėra restoranas su baltomis staltiesėmis, tačiau tai yra kokybiška, sąžininga ir skanu – lygiai taip pat, prie baro, buvau pratęs greitomis pietauti Tokijuje.
Keturios žąsys iš penkių.
Sushi Boutique, Saltoniškių 9, Vilnius (prekybos centre „Panorama“). Tel. +370 614 48666. Tinklalapis: www.sushiboutique.lt
Sekmadieniais nuo 10:00 iki 21:00, nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 10:00 iki 22:00.
