Garbusis Kenas Loachas, 2014 m. atsiimdamas „Auksinio lokio“ apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus Berlyne, prisiekė daugiau nebekurti filmų, bet sėkmingai sulaužė pažadą, jau antrą kartą po priesaikos dalyvaudamas Kanų pagrindinėje konkursinėje programoje, o 2016 m. papildydamas savo apdovanojimų kraitį dar viena „Auksinės palmės“ šakele už juostą „Aš Danielis Bleikas“ (I, Daniel Blake).
Pasirodo, kartais pažadus laužyti verta. Konkursinėje programoje rikiuojasi ir kitos pasaulinės kino figūros – Terrencas Malickas, Jimas Jarmuschas, Pedras Almadovaras, Corneliu Porumboiu, Xavieras Dolanas, broliai Dardenne’ai, Bog Joon Ho, Abdellatifas Kechiche’as, Marco Bellocchio. Neabejotina, kad pagrindinis konkursas pristatys tai, kas kino pasaulyje vertingiausia ir svariausia. Filmų dar nematėme, bet pamėginkite nuginčyti šios programos svorį. Žvilgsnio gylis ir įvairovė skrodžia visus kino pasaulio kontinentus.
Laureatai renka laureatus
Pagrindinės konkursinės programos žiuri šiais metais vadovauja talentingasis Alejandro Gonzálezas Iñárritu, 2006 m. Kanuose triumfavęs kaip geriausias režisierius. Šalia jo – kiti Kanų laimėtojai: 2009 m. programos „Ypatingas žvilgsnis“ laureatas Yorgos Lanthimos, 2018 m. geriausio režisieriaus titulą pelnęs Pawelas Pawlikowskis, tais pačiais metais apdovanojimą už geriausią scenarijų nuskynusi Alice Rorwacher. Tuo ir išsiskiria Kanai, iki šiol nepasiekiami kitiems A klasės konkurentams.
Ar visada laimi politika?
Didysis konkurentų trikampis jungia Berlyną, Kanus ir Veneciją. Berlynas teigia esąs aiškios politinės orientacijos, žiūrovams skirtas festivalis. Kanai atsako, kad festivalis nėra politiškas – tokie yra menininkai (Th. Frémaux). Venecija nepolitikuoja. Ji iš Kanų paveržia ryškiausias Holivudo produkcijas, nepamiršdama ir motulės Europos. Prieš porą metų į Švediją nuriaumojo Roy’as Anderssono pelnytas „Auksinis liūtas“. O štai pernai joje įvyko „Oskaru“ apdovanoto „Netflix“ filmo „Roma“ premjera, kuri buvo surengta po bendrovės konflikto su Kanų festivalio organizatoriais, reikalavusiais teisės Prancūzijos kino teatruose rodyti festivalio programoje dalyvavusius filmus. Rudeniop paaiškės ir naujieji Venecijos iššūkiai.
Žinomi – nežinomi
Tuos, kurie laukia išskirtinio žvilgsnio į pasaulį kine, vilios „Ypatingo žvilgsnio“ programa. Joje ir garsieji Bruno Dumontas (Prancūzija), Albertas Serra (Prancūzija), Kantemiras Balagovas (Rusija), ir daug vilčių teikiantys Maryam Touzani (Marokas), Karimas Aïnouz (Brazilija), Midi Z (Taivanas), Narimanas Alievas (Ukraina), kurių filmai tikrai žada ypatingo ir drąsaus žvilgsnio kryptį.
Gaiviu gūsiu padvelkia atsinaujinusi programa „Dvi režisierių savaitės“, žadanti įgyvendinti savo naujojo vadovo Paolo Moretti ambicijas – ruošti stiprią talentų pamainą konkursinei programai. Šiais metais programoje ypač įdomiai dera ir girdėtos, ir naujai atrastos pavardės: Lav Diazas, Jukka-Pekka Valkeapää, Lechas Kowalskis, Rebecca Zlotowski.
Mūsų akį ypač traukia latvių režisieriaus Jurio Kursiečio filmas „Olegas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis. Antraplanius vaidmenis atliko Valentinas Krulikovskis ir Paulius Čižinauskas, filmo garso takelį kūrė kompozitorius Jonas Jurkūnas ir garso režisierius Vytis Puronas, filmą koprodiusavo Lukas Trimonis.
Programos „Kritikų savaitė“ pilnametražių filmų sekcijoje – daugiausia jauni žinomi-nežinomi vardai, tarp kurių Hlynuras Pálmasonas, Lorcanas Finneganas ir Sofía Quirós Ubeda. „Kritikų savaitėje“ visada įdomiausia atrasti nežinomus filmus ir jų kūrėjus iš įvairiausių šalių.
Šioje programoje pasidžiaugsime Vytauto Katkaus trumpametražiu filmu „Kolektyviniai sodai“. Pelnęs nemažai apdovanojimų už operatoriaus darbą, šis jaunas kino profesionalas sėkmingai debiutavo kaip režisierius. Tokia malonia proga derėtų paminėti ir Šarūno Barto filmus, viešėjusius programoje „Dvi režisierių savaitės“ (2015 m. ir 2017 m.) bei ankstesnius jo pristatymus programoje „Ypatingas žvilgsnis“ (1996 ir 1997 m.), atvėrusius duris ir Kristijono Vildžiūno filmui „Aš esi tu“ (2006 m.). Norėtųsi pagarbiai priminti ir šviesaus atminimo lietuvių grandų Almanto Grikevičiaus ir Vytauto Žalakevičiaus filmą „Faktas“, 1981 m. dalyvavusį Kanų pagrindinėje konkursinėje programoje. Filme vaidinusi Yelena Solovey tada pelnė apdovanojimą už geriausią antraplanį moters vaidmenį. Pasirodo, jau yra ką prisiminti.
