aA
Visame pasaulyje besikeičiant mitybos tendencijoms ir su jomis susijusioms maisto paruošimo technologijoms, vartotojų kasdienybėje atsiranda vis naujų įpročių arba klausimų, ką geriausia rinktis.
Šaldyti, konservuoti ar džiovinti: kaip išsaugomos vertingiausios medžiagos?
© Fotolia nuotr.

Pasak konditerijos produktais prekiaujančios elektroninės parduotuvės „Gardu Gardu“ plėtros vadovės Giedrės Petkevičiūtės, žaliavalgiai labiausiai vertina produktų džiovinimą, liofilizacijos terminas tampa įprastas jau ne tik prabangių restoranų valgiaraščiuose ar sveiko maisto parduotuvėse, o rinkoje be pasterizuotų pieno produktų atsiranda ir tokiu pat būdu apdorotų kiaušinių, rašoma pranešime spaudai.

Ar šie gana egzotiškai skambantys maisto apdorojimo būdai naikina gerąsias maisto produktų savybes, o gal kaip tik – padeda jas ilgiau išsaugoti?

„Produktų konservavimas ir jų atsargų kaupimas ne vienam sezonui yra įprastas nuo senų laikų. Nieko nestebina vaisių, uogų ir daržovių konservavimas, marinavimas, rauginimas, šaldymas, mėsos ar žuvies sūdymas, rūkymas, siekiant juos išsaugoti ilgesnį laikotarpį, – sezonų tradicijas primena G. Petkevičiūtė. – Neretai vyresnių kartų žmonės šviežiais vaisiais ir daržovėmis mėgaudavosi labai kukliai ir verčiau taupydavo žiemai, didesniąją dalį sodo ir daržo gėrybių pirmiausiai konservuodami, ruošdami su cukrumi ar actu.

Tačiau šį įprotį keičia poreikis derliaus metu išsaugoti ne produktų kiekybę, bet maksimalią jų naudą ir kokybę, tai yra – maistingas medžiagas, vitaminus ir mineralus.“

Ar tikrai sveika tai, kas šviežia?

G. Petkevičiūtės teigimu, pasirinkimą tarp šviežio ar džiovinto/šaldyto produkto dažnai lemia nepagrįstas įsitikinimas, kad sveika yra tik tai, kas termiškai neapdorota. Manydami, kad šaldyti ar džiovinti vaisiai yra praradę savo vertę, žmonės yra linkę rinktis šviežią produktą. Tačiau toks sprendimas yra klaidingas, nes jis dažniausiai neįvertina vaisiaus ar daržovės nokimo aplinkybių.

„Pavyzdžiui, žiemą žmonės nevengia įsigyti šviežių braškių, tačiau ne visada žino, kad jos iš tiesų yra nuskinamos dar žalios, kad gabenant į šiaurę iš tolimų šiltųjų kraštų nebūtų pažeistos ir ilgiau išlaikytų savo prekinę išvaizdą.

Pakeliui jos yra nokinamos dirbtiniu būdu, panaudojant chemiją ir dujas, todėl mūsų parduotuvių lentynose braškės atsiduria jau prisirpusios, gražios, raudonos, bet deja – neturinčios beveik jokios maistinės vertės,“ – pasakoja G. Petkevičiūtė.

Liofilizacija – ir kosmonautui, ir sveikuoliui

Tos pačios braškės, kai jos nuskinamos natūraliai prisirpusios, šaldomos gali išsaugoti iki 100 proc. maistingų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Tai įmanoma jas liofilizuojant. Geriausiu konservavimo metodu vadinama liofilizacija yra procesas, kurio metu vanduo produkto išgarinamas vakuuminėje terpėje itin staigiai, veikiant žema temperatūra.

Šiuo būdu maisto produktai buvo pradėti ruošti kosmoso pramonei, o ilgainiui liofilizacijos privalumus imta vertinti ir žemiškoje kasdienybėje.

Technologija garantuoja beveik 100 proc. išsaugotų vitaminų, mineralų, maistinių medžiagų, mažesnį svorį, patrauklią išvaizdą, ilgą laikymo terminą ir įvairias vartojimo galimybės. Ne veltui sveiko maisto pramonėje ši sparčiai populiarėjanti džiovinimo šalčiu technologija yra pripažįstama perspektyviausiu ateities konservavimo metodu.

Pasterizacija – ne tik pieno produktams

Šis vartotojams labiau pažįstamas konservavimo būdas, priešingai nei liofilizacija, taiko produktų kaitinimo technologiją. Proceso metu siekiama sustabdyti mikroorganizmų augimą ir taip prailginti produktų vartojimo trukmę. Tiesa, maistinės ir skoninės savybės išlieka, o vartotojai ilgiau mėgaujasi kvapniomis vaisių ir uogų tyrėmis ar sultimis, sumažindami įvairių mokroorganizmų sukeliamų ligų riziką. Dažniausiai pasterizuojami pieno produktai, vynas, alus, vaisiai, mėsa ir jos produktai, taip pat ir kiaušiniai.

„Kad ir kas tai bebūtų – pasterizuotos sultys, tyrės, uogienė – tai visada bus geriau už šviežią produktą. Priežastis yra paprasta – pasterizuoti galima tik ypatingai kruopščiai atrinktus produktus, t.y. negali būti pažeistų, pernokusių ar ligų pažeistų vaisių, uogų ir daržovių. Produktai turi būti idealiai sunokę – negalima į indą berti pernokusių ar dar nespėjusių iki galo sunokti gėrybių,“ – pasterizacijos privalumus vardina G. Petkevičiūtė.

Tiesa, G. Petkevičiūtė priduria, jog Lietuvoje visi užauginami vaisiai ir daržovės yra pakankamai sveiki. Turime neužterštą aplinką, mokame tinkamai naudotis trąšomis, tad Lietuvoje augančios gėrybės neturėtų kelti rūpesčių. Tačiau kai norime pasimėgauti egzotiniais skoniais, neišvengiamai turėtume dairytis apdorotų maisto produktų.

Svarbu tik žinoti, koks apdorojimo būdas kokiam produktui yra tinkamiausiais, maksimaliai išsaugantis visas skonines ir maistines savybes.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Psichoterapeutas: jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių (644)

Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė...

Niūri britų mokslininkų prognozė: mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti sukrečiantis JAV ekspertas: aukų šalyje gali būti iki 200 tūkst. (269)

Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (393)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Mėnesio prognozė: po anomaliai šilto kovo balandis bus itin kontrastingas (39)

Artėjantis balandis gali būti itin permainingas, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Pokyčiai darbovietėje: 5 patarimai, kaip elgtis vadovui, kad virusas atneštų mažiau nuostolių (22)

Kol kas nėra visiškai aišku, kokiu mastu COVID-19 plitimas paveiks mūsų socialinį gyvenimą ir...

Klaipėdos ligoninės vadovas: palatų sergantiems koronavirusu netrukus gali nebeužtekti (321)

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis sako, kad jau kitą savaitę...

Trumpas: JAV nemokės už Britanijos princo Harry ir jo šeimos apsaugą (59)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neketina apmokėti...

Dirbtinis intelektas plinta žaibiškai: ar sulauksime, kad žmones pakeis robotai? (43)

Kada pasiteisina investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir kada reikia imtis kitų priemonių,...

Vilniuje nusileido lėktuvai su lietuviais iš Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (267)

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido lėktuvai su Lietuvos piliečiais iš Tenerifės,...

14-oji karantino diena. Tobuliausias ir skaniausias desertas (27)

Visi turime savo mėgstamiausią desertą, tai šį kartą supažindinsiu su savo mėgiamiausiu, kurį...

|Maža didelių žinių kaina