aA
Suvartoti ar bent jau žiemai išsaugoti soduose ir daržuose užaugintą derlių mūsų šalyje dar labai populiaru. Tradicija graži, nors ne viena šeimininkė skundžiasi, kad kasmet tų priruoštų atsargų lieka.
Atsargos žiemai: kas iš tiesų sveika ir vertinga?
© Shutterstock nuotr.

Tad prieš užsidarant virtuvėje, pasirengus plušėti dėl šeimos sveikatos, pasikalbėkime su mitybos ir fitoterapijos specialiste Zita Martinaitiene.

Sunokus lietuviškiems obuoliams, iš karto kyla mintis apie jų sultis. Ar iš tiesų verta jų prisispausti ir nuolat gerti? Ar gerai jas naudoti konservuojant daržoves?

– Obuoliai – labai vertingi vaisiai, aš asmeniškai juos naudoju visur, kur tik įmanoma. Pavyzdžiui, norime, kad burokėlių sriuba būtų gražiai raudona, turime įdėti rūgštelės. Aš į puodą įmetu kelias skilteles rūgštesnio obuolio. Spalva būna puiki, o jei nepatinka obuolys sriuboje, baigus virti galima išimti. Naudoti obuolių sultis vietoj acto irgi tinka. Tačiau jei kalbėtume apie įprotį iš visų vaisių ir uogų gaminti sultis bei jas gerti, užuot valgius pačius vaisius, tai, mano manymu, tėra mada. Patarčiau geriau valgyti vaisių, kad ir tų pačių obuolių, nes vien jų odelėje yra daugybė naudingų medžiagų.

Žiemą sultys yra vienas iš būdų gauti įvairesnių mineralų ir mikroelementų, jei išsispaudėme iš, tarkime, juodųjų serbentų ar vyšnių, kurių žiemą nenusiperkame. Tik bėda, kad norėdami jas išlaikyti turime sterilizuoti, kaitinti. Jeigu pakaitiname iki 70 laipsnių, vitaminų išlieka daugiau, bet jei per 80, vitamino C nebelieka, tik mineralai. Vitaminų su kiekvienu laikymo mėnesiu mažėja ir vaisiuose, ir daržovėse.

Šviežiai spaustos sultys ar kokteiliai su tirštimu dabar yra populiarus būdas suvalgyti daugiau vaisių ir daržovių. Gal dėl to, kad įpratome viską daryti greitai ir patogiai. O kodėl vaisiai geriau nei jų sultys?

– Vaisiai turi ląstelienos. Be to, aš už tai, kad valgytume kuo paprasčiau ir kuo mažiau perdirbtų produktų. Bet koks perdirbimas, smulkinimas didina sąlyčio su kitomis medžiagomis ir oru laiką. Obuolį ar kitą vaisių kandi, kramtai ir iškart suvalgai.

Man apskritai ranka nekyla vaisius kaip nors smulkinti ar sultis iš jų spausti, nes tuomet ir kitų problemų gali atsirasti. Uogų sultys per daug koncentruotos, kad jas būtų naudinga gerti stiklinėmis. Vienu kartu patartina išgerti ne daugiau kaip pusę stiklinės šviežiai spaustų uogų sulčių. Ypač jeigu jautrūs inkstai ar kepenys.

Kai valgome pačias uogas, kitaip jaučiame ir jų kiekį. Juk esame ne kartą matę, kad vieno apelsino stiklinei sulčių nepakanka, juk telpa mažiausiai du.

Sulčių gerti išvis nerekomenduojate?

– Jei vietoj vaisių ir daržovių, tikrai ne. Tačiau jei kasdien valgome 400 g vaisių ir 600 g daržovių, kaip ir rekomenduojama, galima papildomai ir pasigaminti sulčių ar tyrių. Tačiau tai nereiškia, kad ir tuo atveju žmogus gaus visų jam reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Tai dažnai nustatome atlikdami kraujo tyrimus. Mėgstu juokauti, kad pastovėję prie braškių lysvės vitaminų taip pat negauname.

Vasarą, kai aplink tiek daug šviežių uogų, vaisių, daržovių, atrodo, kad organizmui visko turėtų tikrai pakakti. Tačiau kai pradedi klausti, ką žmonės valgo ir po kiek suvalgo, išgirsti, kad braškių nemėgsta, aviečių sėklytės tarp dantų lenda, o mėlynės rūgščios. Vadinasi, viso to nevalgo, bet vitaminų, kuriuos vartojo žiemą, atsisako. Reikėtų laikytis taisyklės priešpiečiams suvalgyti po stiklinę tuo metu derančių uogų, taip suvalgysime skirtingų ir gausime kuo įvairesnių medžiagų.

O kaip vertinate dabar madingus kokteilius iš vaisių ir daržovių?

– Manau, kad kuo mažiau visko į vieną vietą maišysime, tuo geriau. Tačiau apskritai prieš kokteilius nusistačiusi nesu. Net siūlyčiau pasigaminti iš daržovių – 3 dalys peraugusių agurkų, 2 dalys morkų ir 1 dalis burokėlių. Šis kokteilis puikiai valo žarnyną ir organizmą, papildo vitaminais ir mineralais.

Geriau gerti ryte nevalgius, vartoti mėnesį. Tokį daržovių kokteilį galima gerti ir vakarop, jei rytą nesuspėjame. Vaisius ir uogas geriau valgyti iki 16 valandos. Visur reikia saiko, jei labai intensyviai valysime, išplausime iš organizmo per daug naudingų medžiagų. Su visais šalinimo procesais, įskaitant prakaitavimą, iš mūsų organizmo šalinami ir mineralai bei mikroelementai. Ta proga noriu perspėti, kad ir sėlenų į įvairius gėrimus žmonės nedėtų be saiko. Parai visiškai pakanka dviejų šaukštų, nes jos išties puiki šluota, tik ar norime, kad viską iššluotų?

Ar mes, vasarą prisivalgę įvairių uogų ir vaisių, sukaupiame reikalingų medžiagų atsargų kitiems sezonams?

– Deja, prikaupti atsargų mes negalime, nes, kaip minėjau, iš organizmo jos nuolat pasišalina. Todėl ir reikia valgyti įvairių produktų kasdien. Kuo įvairesnių, tuo geriau. Tačiau ir tai dar ne viskas. Kiekvienas organizmas labai skirtingai įsisavina naudingąsias medžiagas. Jei kamuoja bet kokie virškinimo trakto susirgimai, tų medžiagų įsisavinimas gali būti vis kitoks. Jeigu trūksta naudingųjų bakterijų, gali būti, kad organizmas gauna labai mažai vitaminų, net jei ir preparatų vartojama papildomai.

Organizmas neįsisavina, todėl galima valgyti pačius geriausius ir brangiausius produktus, bet naudos iš to negauti. Daugėja žmonių, kurie atsisako mėsos, tikėdamiesi, kad geležies pakaks iš augalinių produktų. Kai kuriems iš tiesų pakanka, todėl jie, tapę vegetarais, jaučiasi gerai. Bet būna, kad organizmas geležies iš augalų nepasisavina, todėl sveikata nukenčia. Tos pačios taisyklės netinka visiems žmonėms.

Ką manote apie namie gaminamas daržovių mišraines?

– Jeigu žmogus užsiaugino daržo gėrybių, be jokios abejonės, mišrainių pasigaminti reikia. Pati irgi gaminu, juolab kad kai kurie vitaminai – A, D, E, K, kurių yra raudonos ir oranžinės spalvos daržovėse, geriau pasisavinami ištirpę riebaluose. Mišraines juk dažnai gaminame su aliejumi. Svarbu viską gaminti kuo trumpiau. Tačiau laikausi dar vienos taisyklės – kuo daugiau valgyti šviežių daržovių, o gaminti, konservuoti – tik tai, kas lieka.

Koks konservavimo būdas sveikiausias?

– Jau kalbėjome apie tai, kad kaitinant dingsta vitaminas C, o jei verdame uogienes ar kompotus, dažniausiai dedame cukraus. Jau daug metų pati labiausiai vertinu šaldymą, ką tik įmanoma, būtent šaldau. Kai ką sutrintą ar pjaustytą, bet geriausia, jei galima apsieiti ir be to. Šaldytomis uogomis skaninu jogurtus, nes perku tik natūralų. Bifido bakterijų labai reikia mūsų organizmo didžiajai laboratorijai – virškinimo traktui.

Į artimiausių savaičių meniu rekomenduojama įtraukti

Vaisiai, uogos ir daržovės, tiek kuo natūralesniu pavidalu, tiek sutrinti su minkštimu, tiek sultys, turi panašų poveikį organizmui. Skiriasi tik kai kurios proporcijos ir patogumas vartoti.

Slyvos. Jos turi daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą ir lėtina angliavandenių pasisavinimą. Pektinai šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį. Turi vitaminų B1, C, PP, E ir A, kalio, fosforo, geležies. Gali netikti, jei yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir skrandžio sulčių rūgštingumas.

Obuoliai. Tinka aterosklerozės profilaktikai, sergant mažakraujyste, podagra, širdies ir kraujagyslių ligomis, šlapimtakių akmenlige. Turi mangano, kalio, jodo, natrio, kalcio, fosforo, vitaminų C, P, B1, B2, PP, K, karoteno ir folio rūgšties. Gali netikti, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sergant skrandžio ligomis.

Vynuogės. Gerina širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnyno veiklą, spartina medžiagų apykaitą. Suteikia kalio, kalcio, magnio, geležies, provitamino A, folio rūgšties, cinko, vario, boro, C ir B grupės vitaminų. Netinka sergant cukriniu diabetu, dvylikapirštės žarnos opalige.

Morkos. Stiprina regėjimą ir padeda atsinaujinti ląstelėms, suteikia odai elastingumo, gerina virškinimą, stiprina kraują. Nepadauginkime, jei sutrikusi kepenų veikla.

Burokėliai. Stiprina kraują, gerina kraujagyslių veiklą. Šiek tiek mažina kraujospūdį, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Suteikia fosforo, kalio, folio rūgšties, kalcio, magnio, geležies. Netinka, jei kraujas tirštėja, vartojant kraują skystinančius vaistus.

„Rasos“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Jaukūs rudens savaitgaliai Lietuvoje: neeilinės vietos, kuriose nakvynės užsinorėsite ir jūs (16)

Keliaujant po Lietuvą neverta skubėti grįžti namo arba karštligiškai ieškoti viešbučio ar...

Ši grožio procedūra ypač populiari, bet medikai pasakė, kam jos tikrai nerekomenduotų (25)

Žmonės visais laikais svajojo atrodyti gražiai ir kuo ilgiau išlikti jauni. Nesvetimas šis noras...

Su trečdaliu darbuotojų dėl įmonėje įsisukusio koronaviruso likęs vadovas: tokios situacijos nelinkime niekam (37)

Šiaulių tekstilės įmonėje „ Interscalit “ dėl plintančios koronaviruso infekcijos šiandien...

Į kapines karsto neįleidęs Marijampolės rajono kunigas – atleistas, jo išsižada jau trečia parapija (201)

Karsto į kapines neleidęs įnešti Skardupių kunigas Algirdas Kanapka atleistas iš pareigų....

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar mus be reikalo buvo užkarantinavę? (27)

Įsistebeilijęs į sparčiai augančius COVID-19 susirgimų skaičius ir taip pat mažėjantį savo...

Skvernelis pasisakė apie koronaviruso rekordą: esame pasiruošę ir žinome, ką daryti (329)

Paskelbus paskutinius užsikrėtusiųjų koronavirusu rezultatus savo nuomonę išsakė ir premjeras...

Užkalnis: ar dar nenusibodo kvepalų apžvalgos? (42)

Pasakysiu štai ką: penktadienio vakaras arba šeštadienio rytas, kai rašau apie dar vienus...

Anglija lietuvių nebevilioja: už nekvalifikuotą darbą ir kitur uždirba 1400 „į rankas“ (110)

„Brexit“ paskatino lietuvius dairytis kitų krypčių darbui užsienyje, tačiau dėl to jie...

Koronavirusas įsisuko lietuviškoje ACB lygos komandoje – nukelti net trys Ispanijos čempionato mačai

Koronavirusas ir toliau neduoda ramybės ne tik pasauliui, bet ir krepšiniui.

Jeigu norite tobulos švaros virtuvėje, sekite šiuo grafiku: ką turite daryti kasdien, ir ką galima atidėti šeštadieniui (24)

Virtuvė – namų širdis, viena iš dažniausiai naudojamų patalpų namuose. Kita vertus, būtent...

|Maža didelių žinių kaina