Ilgąjį savaitgalį plykstelėjusi kaitra miškuose gausiai sunokino mėlynių, daržuose ėmė derėti pirmieji agurkai, nokti pomidorai, paprikos ir kiti augalai. Įprasta beveik viską, kas auga darže, vadinti daržovėmis. Ar susimąstome, kad mūsų pamėgti pomidorai, agurkai, bulvės, moliūgai ir cukinijos – botaniškai gali būti priskiriami vaisiams ar uogoms.

Sudėtinga sistema slepiasi po iš pirmo žvilgsnio paprastu klausimu – kaip skirstyti vasaros ir rudens derliaus gėrybes?

Gal pomidorų sriubą reiktų vadinti ne daržovių, o vaisių ar net uogų?

Lietuvos edukologijos universiteto botanikė Teresė Jokšienė nuramino GRYNAS.lt skaitytojus ir papasakojo, kas yra kas maistinių augalų pasaulyje. Tik iš pirmo žvilgsnio viskas taip sudėtinga.

Botanikės teigimu joks ne nusikaltimas augalus priskirti ne pagal taisykles: „Kiekvienas esame labai reikšmingas sau, prigalvojame taisyklių ir verčiame jomis vadovautis kitus, tačiau nežinau, ar šito reikia. Jeigu didelė grupė žmonių juos taip vadina, tai kodėl gi kažką taisyti.“

Botanikė teigė, kad dažnai įvežtinių augalų pavadinimai nieko nesako lietuviams, neturi ryšio su tų augalų panaudojimu kasdieniame gyvenime. Botanikė pateikė linksmą pavyzdį: „Neseniai Lietuvoje atsirado butelinių medžių – sukulentų. Aišku, lietuviams tai nieko nesako ir bemat jie jį pakrikštijo „bambaliu“. Sukulentas nekelia žmonėms jokių asociacijų, o pačio medžio forma labai panaši į plastikinio butelio, tad žmonės tuoj pat pritaikė šmaikštų pavadinimą. Tokios taisyklės,anot jos, galioja ir klasifikacijoje - kam gadinti, kas jau įprasta?“
T. Jokšienė
Neseniai Lietuvoje atsirado butelinių medžių – sukulentų. Aišku, lietuviams tai nieko nesako ir bemat jie jį pakrikštijo „bambaliu“. Sukulentas nekelia žmonėms jokių asociacijų, o pačio medžio forma labai panaši į plastikinio butelio, tad žmonės tuoj pat pritaikė šmaikštų pavadinimą.

Visa ši painiava kyla iš dviejų gyvenime taikomų klasifikacijų – botaninės ir kulinarinės. Šefai ir virtuvės šeiminkės savo pasaulyje gyvena vienais pavadinimas, botanikai kitais.

Botaniškai mūsų valgomi augalai skirstomi trejopai, į daržoves, vaisius ir uogas.

Daržovės - tai maistui tinkamos žolinių augalų dalys: sugumbėjusios šaknys, stiebai ir kitos sultingos dalys, vartojamos maistui. Pavyzdžiui, bulvės, kopūstai, česnakai.

Vaisiai yra augalo organai, kuriose vystosi ir bręsta vaisių sėklos. Dažniausiai saldūs ir ryškūs, skirti pritraukti vabzdžius ir gyvūnus, padėsiančius išnešioti sėklas. Pavyzdžiui, mums įprasti obuoliai ar arbūzai. Tačiau būtent čia prasideda pats įdomumas.

Riešutas, atrodo, nieko neturi bendro su vaisiais, tačiau yra išdidus sausųjų vaisių atstovas. Ta pati situacija su gilėmis ir įvairiais grūdais; jie - uždarieji vaisiai.

Agurkas kartu su pomidoru turėtų būti tipiška daržovė, bet sėklytės viduje išduoda, kad jis vaisius. Taigi galima būtų teigti, kad vienas mėgstamiausių lietuvių garnyrų vasarą – uogų salotos su grietine. 

Vis dėlto labiausiai botanikams galvas sopėjo, kai vietą klasifikacijoje reikėjo rasti braškėms. Šie augalai techniškai yra vaisiai, nes sultinga valgomoji dalis susidaro iš žiedo liekanų ir tėra minkšta terpė mažoms, geltonoms sėklytėms. Kaip dauguma uogų auga ant krūmų, braškės auga ant žolinių augalų, kas būdingiausia daržovėms.

Uogų karalystėje savo keistumu išsiskiria bananas. Nors, pagal visus kriterijus, jis gryniausia uoga, bet pagal išvaizdą niekada to nepagalvotum.

Vyšnios taip pat nėra „grynakraujės“ uogos. Jos, kaip ir slyvos - kaulavaisiai. Vyšnios, braškės ir slyvos savo vaisius brandina iš nužydėjusių žiedo dalių.

Tikrų tikriausios uogos yra vynuogės, mėlynės, serbentai, agrastai, bruknės.

Kulinarinė klasifikacija kur kas paprastesnė. Jei tai saldus, mažas ir apvalus – tai uoga, jei saldus ir didelis – vaisius. Visa kita - daržovės arba grūdai, o riešutai yra riešutai.

Ar žinote kad...

Kopūstas vitamino C kiekiu nedaug tenusileidžia citrusiniams vaisiams, be to kopūstuose esantis vitaminas C yra labai atsparus ir neišyra verdant, išsilaiko sandėliuojant per visą žiemą. Kopūstai, o ypač rauginti, tinka besilaikantiems dietų. Šimte gramų šviežių kopūstų yra apie 30 kcal, o raugintuose dvigubai mažiau.

Dieną geriausia pradėti nuo stiklinės sulčių ar sultingo vaisiaus nei kavos. Britai sako „Obuolys per dieną padeda išvengti gydytojo“ ir iš dalies jie yra teisūs. Obuolį sudaro 85% vandens, tad jis padeda papildyti naktį prarastus skysčius, o kava veikia priešingai – ji skysčius varo lauk iš organizmo. Galima pridurti, kad vaisiuose esanti fruktozė savo žvalinančiu poveikiu nenusileidžia kofeinui. Obuoliai tinka ne tik ryte, bet ir prieš gulantis miegoti. Didelis kalio kiekis miegą padaro ramesnį.

Agurką sudaro net 95% vandens. Šis vanduo ypatingas tuo, kad yra distiliuotas pačios gamtos ir organizmą valo geriau nei įprastas. Taip pat agurkai turi daugybę naudingų vitaminų, ląstelienos, mineralinių medžiagų eterinių aliejų, kurie labai lengvai pasisavinami, nes yra ištirpę agurko skysčiuose. Geležis, manganas, kiti mineraliniai elementai gerina širdies ir raumenų darbą. Agurkas taip pat tinka besilaikantiems dietos. Šimte gramų šio vaisiaus tėra 20 kcal. Vis dėlto agurkais negalima piktnaudžiauti – jie sunkiai virškinami, be to skaido vitaminą C.

Pasaulyje yra daugiau nei 10 000 pomidorų rūšių, kasmet užauginama po 60 milijonų tonų ir tai yra populiariausias vaisius pasaulyje. Lietuvoje pomidorai įsitvirtino palyginti vėlai – tik po pirmojo pasaulinio karo, tačiau tapo viena populiariausių daržo gerybių. Pomidoras ne tik sveikas, bet taip pat labai tinkamas dietom. Šimto gramų svorio pomidoras turi tik 20 kalorijų. Pomidorai puikiai laikosi kambario temperatūroje, net nuskinti žali jie sunoksta. Pomidorų nepatartina laikyti šaldytuve – nyksta jo skoninės savybės taip vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Populiariausi kulinariniai vaisiai (2010 metų duomenys):
Pomidorai 60 mln. tonų
Bananai 44 mln. tonų
Obuoliai 36 mln. tonų
Apelsinai 34 mln. tonų
Arbūzai 22 mln. tonų

Populiariausi vaisiai pagal botanikus:

Vaisiai: pomidorai, agurkai, moliūgai, braškės, gervuogės, avietės, riešutai, durnaropės, žirniai, pupos, citrusiniai vaisiai.

Uogos: bananai, vynuogės, arbūzas, agrastas, kivis, čili pipiras, vynuogės, mėlynės, bruknės.

Daržovės: bulvės, rabarbarai, kopūstai, svogūnai, česnakai, porai, burokai, rūgštynės, špinatai.

GRYNAS.lt primena, kad pateikta klasifikacija nėra visuotinai pripažinta. Skirtinguose mokslo šaltiniuose nurodamas skirtinga klasifikacija.