Mokslininkai tyrė beveik 2000 suaugusių prancūzų mitybos įpročius bei kiek šiltnamio efektą skatinančių dujų išskiria skirtingų produktų - daržovių, žuvies, mėsos ir paukštienos gamyba.
Buvo padaryta išvada, jog vegetarų ir žaliavalgių mityba nėra „žaliausias“ mitybos būdas. Prancūzų mokslininkų išvados skelbiamos leidinyje „The American Journal of Clinical Nutrition“.
„Kai maitinamės sveikai, turime valgyti daugiau šio maisto (daržovių ir vaisių, - red. past.), nes jis turi mažiau energijos“, - sako Nicole Darmon, pagrindinė tyrimo autorė bei Nacionalinio agronomijos tyrimų instituto Marselyje, Prancūzijoje, atstovė.
Vertinta, kiek CO2 išskiriama gaminant, auginant ir transportuojant
Organizacija PETA neseniai išleido reklamą, kurioje ragina kovoti prieš klimato atšilimą renkantis vegetarišką mitybą. Mokslininkų teiginiai parodo, jog ši organizacija iš dalies yra teisi. Tačiau tik iš dalies.
Auginant daržoves ar vaisius iš tiesų išskiriama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei auginant galvijus, naminius gyvulius. Apskritai viso maisto gamyba ar ruošimas, įskaitant fermų įrengimų išmetamus teršalus, maisto transportavimą – į atmosferą išmeta nuo 15 iki 30 proc. visų šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Ilgus metus įvairūs mokslininkai bei medikai pataria žmonėms valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių tam, kad jų organizmas būtų sveikesnis ir būtų daromas mažesnis poveikis aplinkai.
Būtent todėl N. Darmon nusprendė ištirti, koks tiksliai kiekis šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetamas ruošiant ir pervežant konkretų maisto produktą.
Tiriamieji prancūzai turėjo tam tikruose dienoraščiuose fiksuoti, ką jie valgo. Iš jų užrašų mokslininkai atrinko 400 dažniausiai valgomų produktų.
Tuomet mokslininkai įvertino, kiek gramų anglies dioksido išskiriama gaminant 100 gramų tam tikro produkto.
Į skaičiavimus buvo įtraukti visi produkto auginimo, paruošimo, transportavimo etapai, teigia N. Darmon.
„Vienintelis dalykas, kuris nebuvo skaičiuojamas – tai tarša, kuri išmetama gabenant maistą nuo parduotuvės iki žmogaus namų“, - pridūrė ji.
Rezultatai skiriasi skaičiuojant išmetimus 100 gramų ir 100 kalorijų
Taigi 100 gramų mėsos pagaminti, apdoroti ir pristatyti į parduotuvę planetai „kainuoja“ 1 kg 600 gramų anglies dioksido, kitaip tariant, toks kiekis jo yra išmetama į atmosferą. Tai – 15 kartų daugiau, nei išmetama taip pat paruošiant 100 gramų daržovių ar vaisių. Taip pat – 2.5 karto daugiau, nei išmetama ruošiant kiaušinius, žuvį ir paukštieną.
Šioje vietoje vegetarai ir žaliavalgiai turėtų pradėti piktintis – akivaizdu, kad pasirinkus šį mitybos būdą aplinkai ir pasaulio klimatui daroma mažesnė žala!
Tačiau mokslininkai rezultatus „apvertė“ aukštyn kojomis paskaičiavę, kiek anglies dvideginio išmetama pagaminant 100 kilokalorijų (šiuo matu nustatomas energijos maiste kiekis) turintį minėtų produktų kiekį.
Gaminant 100 kalorijų mėsos į aplinką išskiriama 857 gramai anglies dvideginio. Tai – tris kartus daugiau, nei išskiriama auginant ir transportuojant 100 kalorijų atitinkantį kiekį daržovių arba vaisių.
Skaičiuojant pagal šį matą, tiek pat anglies dioksido išskiriama gaminant 100 kalorijų daržovių ir 100 kalorijų kiaušinių, vištienos, žuvies.
Taip pat daržovių auginimas išskiria daugiau anglies dvideginio nei saldumynų, sūrių užkandžių, pieno ir riebalų gamyba ar paruošimas.
Taigi, vertinant šio tyrimo duomenis, labiausiai aplinką tausotumėte maitindamiesi saldumynais ir riebiais sūriais užkandžiais. Vis dėlto, tuomet stipriai kentėtų sveikata.
