Utenos rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams ir miškui padarytai žalai nustatyti, kuriai vadovauja Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Guiga, per metus gauna apie 30 skundų.
Visais atvejais ieškovai būna ūkininkai ar šiaip kaimo gyventojai, atsakovai – rajone registruoti medžiotojų būreliai. „Mūsų darbas – užfiksuoti žvėrių padarytą žmonėms žalą, išmatuoti suniokotus kviečių, bulvių ar kitų kultūrų plotus, daržus, pagal nustatytą metodiką paskaičiuoti, kiek medžiotojai skolingi už malonumą vaikščioti po miškus su šautuvais“, – „Utenos dienai“ sakė J. Guiga.
Daugiausiai skundų dėl žvėrių padarytos žalos gaunama rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Pagrindiniai žemdirbių skriaudikai Utenos rajone – šernai ir bebrai. Ankstesniais metais miškininkams nemažai žalos padarydavo briedžiai, skabydami jaunuolynų medelių lapus ir lupdami žieves, tačiau pastaruoju metu aprimo. Nelabai uteniškius skriaudžia ir vilkai, kurių nušauti rajono medžiotojams taip ir nepavyksta.
Prieš kelerius metus uteniškių kviečių pasėlius gerokai nuniokojo gervės, bet jos išskrido ir nebegrįžo.
Kituose rajonuose dar skundžiamasi elnių, danielių, stirnų padaroma žala.
„Sunku pasakyti, kas padaro žemdirbiams daugiau žalos – šernai ar bebrai. Tai daugiausiai nuostolių padarantys padarai. Šernai išknisa bulves, pievas, javų pasėlius. Bebrai nusikalsta statydami užtvankas – šitaip jie naikina medžius, gadina melioracijos įrenginius, jų sustabdytas griovių, upelių vanduo užtvindo kaimiečių daržus, namus, ūkinius pastatus, pasėlius“, – pasakojo J. Guiga.
Bebrų populiacija rajone kasmet didėja, nes medžiotojai jais užsiimti nenori – plokščiauodegių medžioklė sudėtinga, bebro kailiams jau nebėra, o mėsai - vis dar nėra paklausos. Tad ūkininkams belieka patiems skelbti bebrams karą. Vyžuonų seniūnijos ūkininkas Mečislovas Bučelis, kuris yra ir medžiotojas, ir galingos laukų apdirbimo technikos savininkas, savo valdose išardė visas užtvankas, rašo „Utenos diena“.
