Primename, kad sostinės gyventojas Eimantas Mikšys pasiryžo neeiliniam eksperimentui - per labai trumpą laiką pasiruošti bėgimui pusmaratonyje. Sportuoti su trenere jis pradėjo lapkričio mėnesį, o savo jėgas išbandys vasario mėnesį Barselonoje vyksiančiame pusmaratonyje. Visais savo išgyvenimais ir patirtimis jis dalijasi su DELFI skaitytojais. Pirmąjį E. Mikšio straipsnį apie jo neįtikėtiną pasiryžimą ir planus skaitykite čia.

Technologijos gelbsti

Iš pradžių, turėjau sugalvoti būdą, kaip trenerei parodyti savo progresą, kai esu išvykęs, pavyzdžiui, į Londoną ar Paryžių savaitei. Atrodo kas čia tėra, bet per tas 7 dienas galima labai nemažai nuveikti ir pakeisti. Ypač, kai tų savaičių ne viena ir ne dvi.

Išbandęs kelias bėgiojimo programėles pasiūliau trenerei įsirašyti “Strava” ir pradėti sekti mano progresą ten. Trenerė man sudarė bėgimo programą ir prisakė iš pradžių fotografuoti viską, ką valgau.

Eimanto pasiruošimas pusmaratoniui

Kad ir kur bebūčiau, siunčiau nuotraukas trenerei per “Viber” programėlę, jog ši pamatytų, ką aš įprastai valgau ir galėtų pagal tai pakoreguoti mano mitybos įpročius. Ir tai buvo logiška - kam man verstis per galvą nuo pat pradžių, geriau adaptuotis prie to, ką aš jau darau gerai. Kaip kito mano mityba ir kokia mano bėgimo programa - kituose mano straipsniuose.

Suprantu, kad nieko čia inovatyvaus ir tai tiesiog tipinė “Instagram’o” kartos kasdienybė dalintis savo maisto nuotraukomis, bet pastebėjau, kad kur kas dažniau stabteliu ir įvertinu pats, ką valgau, kai turiu tai nufotografuoti ir nusiųsti kažkam. Tai galite pabandyti patys ir be trenerio, užsiveskite asmeninį dienoraštį ir stebėkite mitybos įpročius. Galų gale, egzistuoja begalė programėlių, kurių padės jums tai lengvai padaryti ir netgi primins, kad pavalgytumėte, išgertumėte vandens ar suvestumėte duomenis. Tik tam turėsite rasti daug vidinės motyvacijos ir valios.

Eimanto pasiruošimas pusmaratoniui

Be to, man labai padėjo turėti aiškų treniruočių tvarkaraštį savaitei į priekį. Tai leidžia į savo kalendorių, kuriame ir visi susitikimai bei priminimai, įrašyti į treniruotes ir labai aiškiai pasakyti sau, kad bent dvi ar tris valandas per dieną skirsi sportui.

Pradžia turi būti lengva

Žinote, aš tikrai nesu sporto klubų nuolatinis lankytojas (turbūt matosi), nežinau įvairiausių raumenų grupių ir sunkiai skiriu, kokie pratimai kam skirti. Bet iš pradžių to žinoti ir nebūtina. Dažna klaida - norėti visko iškart ir, suvokus savo bejėgiškumą, mesti ir nebetęsti progreso. Kad taip nenutiktų ir su manimi, reikėjo duoti laiko atlikti tokius pratimus, kurie turi būti aiškūs net pradinukui. Žinoma, tai pratimai, skirti pilvo presui.

Ar rodau tai, nes tapau kažkokiu pratimų guru? Anaiptol. Visgi tai vienas paprasčiausių pratimų, kuris nereikalauja ypatingos įrangos, penkių mėnesių teorinių kursų ir dar dviejų mėnesių praktikos. Imi ir darai. Ir tai veikia gerai - pilvas ima suprasti, kad jam lemta nykti.

Dienoraštis

Eimanto pasiruošimas pusmaratoniui

Praėjus pirmosioms dvejoms savaitėms, aš praradau keturis kilogramus. Ar aš tokiu rezultatu džiaugiuosi? Tikrai taip, bet tikslas iš trijų skaičių zonos grįžti į dviženklę. Anot trenerės, mano optimalus svoris turėtų būti tarp 80 ir 85 kilogramų. Kadangi iššūkio ėmiausi sverdamas 107 kilogramus, tiek numesti viso iššūkio metu nepavyks, tačiau kuo arčiau būsiu tų skaičių, tuo man bėgti bus lengviau.