"Pirmūnė", "pavyzdinga mokinė" - tokie epitetai skambėjo apie Slovėniją Vokietijos spaudoje, kai ši 2004 m. įstojo į ES. Ekspertų tvirtinimu, nė viena kita iš 9 kartu prie ES prisijungusių valstybių - Lenkija, Vengrija, Malta, Kipras, Čekija, Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva - nebuvo taip gerai pasiruošusi narystei kaip Slovėnija.
Tačiau pastaruoju metu spauda apie buvusiąją Jugoslavijos respubliką šneka visai kitokiu tonu.
Penktadienį "Moody's" agentūra Slovėnijos kreditingumą sumažino trimis laipteliais nuo A2 iki Baa2, tik per du lygius aukščiau "šlamšto" statuso.
Praėjusį mėnesį Slovėnijos pareigūnai atmetė galimybę prašyti tarptautinės finansinės pagalbos paketo. Bet parėjusią savaitę spėlionės dėl paramos reikalingumo buvo dar labiau pakurstytos, kai šalies ministras pirmininkas Janešas Jansa pareiškė, kad Slovėnijos laukia "Graikijos scenarijus", jeigu parlamentas nepriims įstatymų dėl viešųjų išlaidų apkarpymo. Tuo tarpu Slovėnijos finansų ministras sakė, kad "nėra poreikio prašyti ES pagalbos", šalies centrinio banko vadovas jam antrino sakydamas, kad "šiuo metu nereikia pagalbos".
Bet Vienos tarptautinių ekonomikos studijų instituto atstovėHermine Vidovič įspėjo, kad krizė gali įsisiūbuoti savaime.
"Užtenka vieno klaidingo politiko pareiškimo. ES tapo labai jautri šiuo atžvilgiu", - sakė ji Vokietijos "Deutsche Welle". Anot H. Vidovič, Ispanija ir Portugalija kalbėjo labai panašiai, prieš paduodamos oficialius dokumentus Europos Komisijai dėl finansinės pagalbos skyrimo.
