Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas teigė, kad nepaisant problemų žemyno pietuose, Europa turi išlikti vieninga ir padėti sunkumų kamuojamoms šalims.

"Aplink Baltijos jūrą ekonomika auga, čia yra vienos iš konkurencingiausių ekonomikų pasaulyje. Manau, kad Lietuva, Latvija ir Estija susidorojo su finansine krize ypač gerai", - žurnalistams sakė C.Bildtas.

"Pietų Europoje kai kurios šalys susiduria su sunkumais. Turime joms padėti įveikti šiuos sunkumus, taip pat išsaugoti ir toliau plėtoti bendrą ES rinką, kad turėtume balsą pasaulyje ir būtume konkurencingi pasaulinėje rinkoje. Taigi Europa turėtų likti kartu. Tai ypač svarbu mūsų visų ateičiai", - sakė Švedijos ministras.

Graikijai neišsprendžiant krizės ir prašant nuolaidų įgyvendinant biudžeto konsolidavimo priemones, jau kurį laiką kalbama, kad šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos. Nerimaujant, kad su didelėmis problemomis susidurs ir Italija bei Ispanija, kai kurie ekonomistai siūlo skaidyti euro zoną į dvi - stipresnę šiaurę ir silpnesnius pietus. Viešojoje erdvėje daug spekuliacijų, kad euro zona gali išvis iširti.

Tačiau Danijos užsienio reikalų ministras Villy Sovndalas Vilniuje pareiškė tikįs, kad ES skilimo išvengs.

"Bandome išspręsti šią situaciją, kai dalis šalių susiduria su problemomis. Taigi ne, mes neskilsime", - sakė jis.

Nei Švedija, nei Danija nėra įsivedusi euro. Bendrą valiutą turinti Suomija, kurios galimas traukimasis iš euro zonos jau kurį laiką yra spekuliacijų objektas, savo ruožtu paragino reformuoti ES sprendimų priėmimo procesą, kad jame būtų daugiau demokratinio legitimumo.

"Tvirtai tikiu, kad galime išsaugoti eurą, bet mums reikia daugiau atvirų politinių diskusijų", - sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja.

"Egzistuoja demokratinio legitimumo krizė, nes buvome priversti imtis priemonių eurozonoje ir ES be tinkamų konsultacijų, nesant pakankamo skaidrumo ir diskusijų apie alternatyvas", - pareiškė Suomijos ministras.

Suomijos valdžios atstovai anksčiau ne kartą yra užsiminę, kad jie neketina mokėti už kitų šalių skolas, ir yra pasirengę svarstyti pasitraukimo iš euro zonos galimybę.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)