Rublio vertė smuko į neregėtas žemumas – nuo tada, kai V. Putinas ėmėsi ryžtingų veiksmų Ukrainoje, Rusijos nacionalinės valiutos vertė smuko net 60 proc. Kijevo tokia situacija neguodžia – šalies ekonomika griūva žymiai sparčiau. Nuo vasario grivinos kursas smuktelėjo 60 proc., skelbia businessinsider.com.
Skirtumas tik tas, kad Rusija turi gausias pinigų atsargas – net 550 mlrd. dolerių (464 mlrd. Eur) (nors dabar tikslinama, kad suma sumenko iki 400 mlrd. dolerių (338 mlrd. Lt)). Ukrainos padėtis neabejotinai blogesnė – 40 mlrd. dolerių (33,81 mlrd. Eur) biudžeto deficitas.
Vakarų valstybių sprendimas į Krymo aneksiją reaguoti Rusijai pritaikant ekonomines sankcijas, o ne imantis tiesioginių karinių veiksmų, reiškė, kad Ukrainos rytinės teritorijos patenka į Maskvos įtakos zoną. Vakarai manė, kad sankcijos suveiks per aštuonis mėnesius.
Nė vienas V. Putino veiksmas nesulaukė reikiamo pasipriešinimo. Nei Jungtinės Valstijos, nei NATO nepademonstravo reikiamo ryžto, nors 1994 metais Budapešto memorandume mainais už branduolinio ginklo atsisakymą Amerika, Anglija ir Rusija ir pažadėjo ginti Ukrainos sienas.
Ryžtingesnis pirminis atsakas galbūt būtų galėjęs atgrasyti V. Putiną nuo situacijos Ukrainoje eskalavimo. Be Krymo Kijevui išsiversti pavyks, tačiau, netekus pramoninės šalies širdies Donbaso, šalies ūkį ištiktų itin sunki krizė – nepadėtų ir Vakarų siūloma finansinė parama.
V. Putinas sankcijas įvardijo kaip silpnųjų ginklus. Tiesą sakant, jos V. Putiną įsiutino žymiai labiau nei JAV flotilė Juodojoje jūroje ar F-16 naikintuvai Ukrainoje.
V. Putino atsakas kaip reikiant kenkia patiems rusams. Jis pritaikė embargą prekėms iš Vakarų. Įkalino draugiškus oligarchus, kad galėtų pasisavinti jų bendroves, išgąsdino kapitalą – iš šalies pabėgo daugiau nei 200 mlrd. dolerių (169 mlrd. Eur), ir toliau prorusiškai nusiteikusiems separatistams į Donbasą siunčia karinę pagalbą ir karių. Galima teigti, kad savo įžūliais veiksmais V. Putinas Vakarams spjovė tiesiai į veidą.
Taip rusų geistam Krymui dabar reikia milijardų dolerių, kurie būtini tiltams per Kerčės sąsiaurį į Rusiją. Nemažai investicijų prireiks ir apmirusiam pusiasalio turizmo sektoriui atgaivinti.
Nuo birželio iš naftos pardavimų Rusija neteko 110 mlrd. dolerių (92,98 mlrd. Eur), o nafta ir dujos sudaro net 70 proc. Rusijos eksporto. Naftos kainos pokyčius atspindės ir dujų kainos – tam prireiks maždaug šešių mėnesių, tad laukia dar vienas skaudus smūgis. Galiojančios sankcijos trukdo skolintis 700 mlrd. dolerių (591 mlrd. Eur) siekiančios Rusijos vertybinių popierių skolos grąžinimui.
Ukraina, per pastaruosius pusę metų kankinta protestais, neramumais, invazija ir net karu, iš pradžių nepakankamai įvertino grėsmę iš Rytų. Tereikėjo 60 lojalių komandosų ir 500 karių, kad separatistų užimti valstybinės reikšmės pastatai balandį ir gegužę būtų atgauti, bet taip neįvyko.
Ukrainai trūksta pinigų, šalies karinės pajėgos turi esminių trūkumų, todėl lyderiai vengia imtis ryžtingų sprendimų, pavyzdžiui, Donbase paskelbti karo padėtį, mobilizuoti žmones, grąžinti šauktinių sistemą, tris kartus padidinti išlaidas kariuomenei ir nutraukti karinį eksportą į Rusiją.
Grivina žlunga. 2015 metais Ukrainai teks spręsti 12 mlrd. dolerių (10,14 mlrd. Lt) užsienio skolos, 40 proc. blogųjų paskolų, 8 proc. BVP smukimo, bendrovių ir obligacijų nuvertėjimo nuo 33 iki 50 proc. ir žemiau 9 mlrd. dolerių (7,61 mlrd. Eur) ribos smukusių užsienio valiutos atsargų problemas. Ukrainai gresia bankrotas. Europos Sąjunga noru pasiūlyti 15 mlrd. dolerių (12,68 mlrd. Eur) paramą, kurios meldžia Kijevas, nedega.
Ukrainos žmonės kenčia, kyla kainos (net ir vietinės gamybos prekės pabrango kone dvigubai), tačiau algos mažėja, brangsta ir komunalinės paslaugos, dėl ko galima kaltinti Tarptautinio valiutos fondo spaudimą liautis melžti „Naftogaz“, kuris per metus patiria 10 mlrd. dolerių (8,45 mlrd. Eur) nuostolių.
Vaduodamasi iš sovietinių grandinių, Ukraina nuėjo ilgą kelią. Jeigu visos šios ilgametės pastangos virs niekais, ištiks tikra tragedija. Juk naujasis šalies parlamentas ir naujoji valdžia pagaliau apsisprendė imtis ryžtingų reformų ir stoti į kovą su korupcija.
Matydamas, kaip jo valdžia ir galia silpsta, V. Putinas darosi vis sunkiau prognozuojamas. Jis gali ryžtis bet kam – tiek pulti, tiek trauktis. Kalbame apie mažą žmogų, tačiau labai pasitikinti savimi, turintį gebėjimų ir geležinę valią. Atsitraukimas jam būtų tiesiog nepakeliamas pažeminimas. Dėl šios priežasties V. Putinas yra pats pavojingiausias žmogus šioje žemėje.
