Antradienį paskelbtame bendrame pareiškime 28-ių ES šalių vyriausybių vadovai išsakė susirūpinimą dėl Rusijos paramos promaskvietiškiems separatistams, kurie pradėjo naują karinį puolimą netoli Kijevo vyriausybės kontroliuojamo strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio.
„Atsižvelgdami į blogėjančią padėtį, prašome ES Užsienio reikalų tarybos įvertinti padėtį ir apsvarstyti atitinkamus veiksmus, ypač tolesnes varžomąsias priemones“, – sakoma pareiškime.
Tomis priemonėmis turėtų būti skatinamas „greitas ir visokeriopas Minsko susitarimų įgyvendinimas“, priduriama pareiškime, turint omenyje faktiškai žlugusį taikos planą, kurį konflikto šalys pasirašė pernai rugsėjį per derybas Baltarusijos sostinėje.
„Reiškiame susirūpinimą dėl blogėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Ukrainos rytuose. Smerkiame civilių žūtį per beatodairišką apšaudymą Ukrainos mieste Mariupolyje 2015 metų sausio 24 dieną“, – rašoma pareiškime.
„Atkreipiame dėmesį į Rusijos toliau teikiamą ir didėjantį palaikymą separatistams, kuris pabrėžia Rusijos atsakomybę“, - priduriama jame.
ES lyderiai situaciją įvertins per kitą susitikimą Briuselyje vasario 12 dieną, nurodoma pareiškime.
Pagal ES procedūras užsienio reikalų ministrai paves Europos Komisijai parengti naujas sankcijas, kurioms tada turės pritarti lyderiai.
ES įvedė Maskvai virtinę sankcijų po to, kai Rusija kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, ir reikšmingai jas sugriežtino, kai liepos mėnesį Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs keleivinis lėktuvas.
Po šeštadienio atakos Mariupolyje ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini paskelbė apie skubų Europos užsienio reikalų ministrų susitikimą bloko atsakui į naujausią smurtą parengti.
Praėjusią savaitę F.Mogherini pati pateko į bėdą, kai užsiminė, kad ES turėtų užimti švelnesnę poziciją dėl Rusijos. Tai išprovokavo griežtą atsaką tų, kurie mano, kad tik griežta, bekompromisė linija privers Maskvą apsigalvoti.
Pastaruosius kelis mėnesius Europos ir Amerikos politikai ne kartą pasisakė už būtinybę atkirsti Rusiją nuo SWIFT sistemos. Esą tokios reakcijos Rusija nusipelnė dėl veiksmų Ukrainoje. Naujienų agentūra „Bloomberg“ dar rugpjūčio pabaigoje skelbė, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas sieks įtikinti Europos Sąjungą atriboti Rusiją nuo SWIFT.
Rugsėjo viduryje idėjai pritarė ir Europos Parlamentas. To paties mėnesio pabaigoje devyni Amerikos senatoriai kreipėsi į šalies finansų departamentą su prašymu Rusijos bankams, patekusiems į sankcijų sąrašą, užkirsti prieigą prie SWIFT sistemos.
Leidinys „Kommersant“ nurodo, kad JAV svarsto galimybę savarankiškai atjungti Rusijos bankus nuo tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT dėl padėties rytų Ukrainoje.
SWIFT – tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų organizacija, įkurta 1973 metais Briuselyje. Per metus sistema atliekama per 1,8 mlrd. operacijų. Per dieną sistema persiunčiama daugiau nei 6 trilijonai dolerių (5,36 trilijonai Eur), sistemoje dalyvauja per 10 tūkst. finansinių organizacijų iš 210 valstybių. Rusijoje ja naudojasi daugiau nei 600 narių, įskaitant Rusijos centrinį ir stambiausius šalies bankus. SWIFT Rusijoje veikia per atskirą bendrovę „Rossvift“.
SWIFT sistemos būstinė yra Briuselyje, organizacija privalo paisyti Europos Sąjungos sprendimų. Per visą gyvavimo laiką SWIFT vos vieną kartą priėmė sprendimą uždrausti prieigą prie sistemos – toks likimas 2012 metais ištiko Irano bankus.
Latvijos vadovai ragina svarstyti naujas sankcijas Rusijai
Duodamas interviu komercinei televizijai LNT, prezidentas Andris Bėrzinis sakė, kad praeitą savaitgalį įvykdytas raketų smūgis Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kuris nusinešė 30 civilių žmonių gyvybių ir dėl kurio Kijevas kaltina prorusiškus separatistus, buvo „blogiausia, kas galėjo nutikti“.
Jis pabrėžė, kad krizė turi būti sprendžiama diplomatinėmis priemonėmis, grįžtant prie derybų dėl galimybės sugriežtinti sankcijas Rusijai.
Prezidentas pažymėjo, kad ketvirtadienį vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime bus tariamasi dėl galimybės padidinti spaudimą Maskvai. Tas susitikimas buvo sušauktas Latvijos, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, diplomatijos vadovo Edgaro Rinkevičiaus iniciatyva.
A.Bėrzinis interviu taip pat atmetė nuomonę, kad ankstesnės sankcijos Rusijai nedavė jokių rezultatų.
Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka šeštadienį, tuojau po atakos Mariupolyje, pareiškė, kad sukilėlių pajėgos pradėjo puolimą siekdamos užimti tą miestą, bet kai paaiškėjo kraujo praliejimo mastas, jis paneigė davęs įsakymą pulti Azovo jūros uostamiestį.
Kijevas kaltina Rusiją, kad ji palaiko separatistus, teikdama karinę ir finansinę pagalbą bei siųsdama į konflikto zoną savo karius, nors Maskva tai kategoriškai neigia.
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma antradienį taip pat sakė palaikanti pasiūlymą griežtinti sankcijas Rusijai.
Duodama interviu Latvijos visuomeninei televizijai vyriausybės vadovė pareiškė, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje nepalieka Europos Sąjungai kitos išeities, tik skelbti naujas sankcijas Maskvai.
„Kaip kitaip negu karu galima vadinti tai, kai žūva civiliai. Nebegalime kalbėti, kad tai yra atskiri teroro aktai – tai karas“, – pabrėžė premjerė.
„Mūsų iniciatyva ketvirtadienį bus surengtas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas siekiant aptarti, kokios sankcijos yra reikalingos“, – sakė L.Straujuma.
„Tos sankcijos susijusios su ekonomikos bloku – esama įvairių pasiūlymų, – aiškino premjerė. – Žinoma, sankcijos neturėtų trukdyti deryboms, nes sprendinys anksčiau arba vėliau turėtų būti rastas.“
„Aišku, niekas iš tikrųjų nenori tų sankcijų, nes jos veikia ne vien Rusiją, bet ir mus, taip pat didina įtampą pasaulyje. Tačiau įvykiai įrodo, kad Rusija, nors aiškiai žinojo Minsko paliaubų sąlygas, jų nesilaikė. Negalime tiesiog sėdėti ir žiūrėti, nes tai yra karas“, – pridūrė L.Straujuma.