I. Klimašauskienė. Kada atleidimas dėl darbuotojo sveikatos būklės gali būti neteisėtas

 (5)
Darbdaviai, norėdami atleisti darbuotoją iš darbo dėl jo sveikatos būklės, privalės būti dar atidesni.
Inga Klimašauskienė
Inga Klimašauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Viena iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioje figūravo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, teikianti išvadas dėl darbuotojo sveikatos būklės eiti pareigas ar dirbti pavestą darbą, parodė, kad dėl neatidumo darbdaviui gali tekti atlyginti darbuotojo patirtą žalą, įskaitant neturtinę.

Gali tekti atlyginti žalą

Darbo kodekse suformuluota privalomojo pobūdžio nuostata, kad darbo sutartis turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume veikiančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą negali eiti pareigų ar dirbti darbo.

Tarnybos išvada yra privaloma tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbdavys įpareigojamas atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo, ir, kas svarbu šiuo atveju, – tam nereikia įspėjimo.
I. Klimašauskienė

Pagal įstatymą, Lietuvoje, jei darbuotojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu, darbdaviui tokiam darbuotojui tenka sumokėti ne tik jam turėjusį tekti darbo užmokestį – šiuo atveju skaičiuojamas vidutinis užmokestis už visą pravaikštos laiką, bet ir atlyginti neturtinę žalą, jei tokios darbuotojas reikalauja.

Sprendimas – darbuotojos pusėje

Praėjusių metų spalį priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje kasacinis teismas pakartojo savo praktikoje nustatytą taisyklę, jog darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai tarnyba taip nusprendžia.

Tačiau yra vienas „bet“ – siekiant atleisti darbuotoją iš darbo tarnybos išvados pagrindu, būtina nuosekliai įvertinti išvados turinį.
I. Klimašauskienė

Šiame ginče tarnybos išvadoje buvo aiškiai nustatytas draudimas darbuotojai dirbti naktinį darbą (darbuotojai pagal darbo grafiką naktį tekdavo dirbti kiek daugiau nei 1 val. viso darbo laiko struktūroje), tačiau teismas nutarė, kad toks darbuotojos darbas negalėjo būti priskirtas naktiniam darbui, ir atitinkamai darbdavys negalėjo turėti faktinio pagrindo nutraukti darbo sutartį.

Darbuotojos atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, darbdavys įpareigotas sumokėti darbuotojai ne tik vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bet ir atlyginti neturtinę žalą.

Du kartus pagalvoti

Tad darbdaviai turės dar atidžiau įvertinti šios ar kitų medicinos išvadų turinį, spręsdami nutraukti darbo santykius dėl darbuotojo sveikatos būklės.

Pastarasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas parodė, kad net ir kompetentingų tarnybų, priimančių privalomuosius sprendimus, kuriais remiantis darbdaviai atrodytų teisiškai saugūs juos vykdydami, savaime nėra garantija, kad atleidimas iš darbo bus teisėtas.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Nuomonės

R. Grajauskas. Naujasis socialinis modelis artina Lietuvą prie daniško modelio (46)

Seimas, priėmęs naują Darbo kodekso (DK) redakciją, patvirtino ir naują nedarbo draudimo išmokų mokėjimo tvarką, kuri yra gerokai dosnesnė dirbantiesiems nei šiuo metu galiojanti.

L. Galdikienė. Trūkstama atlyginimų dėlionės detalė (35)

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų.

R. Viršilas. Kovoje su alkoholizmu trūksta blaivių sprendimų (13)

Mes irgi prieš alkoholizmą! Diskusijų šiuo klausimų nėra ir negali būti, tačiau mes norime diskutuoti apie kovos su alkoholizmu priemones ir jų efektyvumą.

M. Statulevičius. Vilnius kemšasi. Kaip galime tai pakeisti? (63)

Nors Lietuva traukiasi, Vilnius kasmet sulaukia maždaug keturių tūkstančių naujų gyventojų. Kartu su jais auga ir automobilių skaičius.

S. Kropas. Nauji reguliavimo užmojai – vėl ant to paties grėblio (7)

Panašu, kad mūsų aplinkoje įsigalėjo ydingas įprotis – praeityje ieškoti kaltų ir priežasčių, kodėl dabar gyvename būtent taip, o ne kitaip.