I. Klimašauskienė. Kada atleidimas dėl darbuotojo sveikatos būklės gali būti neteisėtas

 (5)
Darbdaviai, norėdami atleisti darbuotoją iš darbo dėl jo sveikatos būklės, privalės būti dar atidesni.
Inga Klimašauskienė
Inga Klimašauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Viena iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioje figūravo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, teikianti išvadas dėl darbuotojo sveikatos būklės eiti pareigas ar dirbti pavestą darbą, parodė, kad dėl neatidumo darbdaviui gali tekti atlyginti darbuotojo patirtą žalą, įskaitant neturtinę.

Gali tekti atlyginti žalą

Darbo kodekse suformuluota privalomojo pobūdžio nuostata, kad darbo sutartis turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume veikiančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą negali eiti pareigų ar dirbti darbo.

Tarnybos išvada yra privaloma tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbdavys įpareigojamas atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo, ir, kas svarbu šiuo atveju, – tam nereikia įspėjimo.
I. Klimašauskienė

Pagal įstatymą, Lietuvoje, jei darbuotojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu, darbdaviui tokiam darbuotojui tenka sumokėti ne tik jam turėjusį tekti darbo užmokestį – šiuo atveju skaičiuojamas vidutinis užmokestis už visą pravaikštos laiką, bet ir atlyginti neturtinę žalą, jei tokios darbuotojas reikalauja.

Sprendimas – darbuotojos pusėje

Praėjusių metų spalį priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje kasacinis teismas pakartojo savo praktikoje nustatytą taisyklę, jog darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai tarnyba taip nusprendžia.

Tačiau yra vienas „bet“ – siekiant atleisti darbuotoją iš darbo tarnybos išvados pagrindu, būtina nuosekliai įvertinti išvados turinį.
I. Klimašauskienė

Šiame ginče tarnybos išvadoje buvo aiškiai nustatytas draudimas darbuotojai dirbti naktinį darbą (darbuotojai pagal darbo grafiką naktį tekdavo dirbti kiek daugiau nei 1 val. viso darbo laiko struktūroje), tačiau teismas nutarė, kad toks darbuotojos darbas negalėjo būti priskirtas naktiniam darbui, ir atitinkamai darbdavys negalėjo turėti faktinio pagrindo nutraukti darbo sutartį.

Darbuotojos atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, darbdavys įpareigotas sumokėti darbuotojai ne tik vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bet ir atlyginti neturtinę žalą.

Du kartus pagalvoti

Tad darbdaviai turės dar atidžiau įvertinti šios ar kitų medicinos išvadų turinį, spręsdami nutraukti darbo santykius dėl darbuotojo sveikatos būklės.

Pastarasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas parodė, kad net ir kompetentingų tarnybų, priimančių privalomuosius sprendimus, kuriais remiantis darbdaviai atrodytų teisiškai saugūs juos vykdydami, savaime nėra garantija, kad atleidimas iš darbo bus teisėtas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nuomonės

N. Mačiulis. OPEC susitarė, kad gal ateityje sutars, jog nieko ypatingo nepadarys (18)

Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) šią savaitę pirmą kartą po aštuonerių metų pertraukos Alžyre sutarė bandyti sumažinti gavybos apimtis.

G. Gečiauskienė. OPEC susitarimas privers kilti naftos kainą. Ar tikrai? (5)

Alžyre susitikę naftą eksportuojančių šalių – OPEC – atstovai pirmą kartą per aštuonerius metus susitarė mažinti naftos gavybą ir smarkiai nustebino finansų rinkų dalyvius.

J. Varanauskienė. Penki patarimai, kaip suderinti būstą ir automobilį skolon (4)

Jauni žmonės, jaunos šeimos pritars, kad savarankiško gyvenimo pradžioje išlaidos būna didesnės negu pajamos: reikia įsigyti būstą, susikurti buitį, įsigyti automobilį - kai kurioms šeimoms antrą, kai kurioms – pakeisti į didesnį.

R. Vainienė. Pensija, kaip miražas (26)

Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka.

M. Nagevičius. Lietuvos energetikai labiausiai trūksta strateginio matymo (6)

Įstatymo suplanuota maksimalios jėgainių suminės galios riba jau beveik pasiekė numatytus 500 MW. Apie tai, kad ją reikėtų pakelti iki 850 MW, ekspertai kalba jau senokai, bet kol kas jokie sprendimai nepriimti. Jeigu situacija ir toliau nesikeis, vėjo energetikos plėtra sustos.