I. Klimašauskienė. Kada atleidimas dėl darbuotojo sveikatos būklės gali būti neteisėtas

 (5)
Darbdaviai, norėdami atleisti darbuotoją iš darbo dėl jo sveikatos būklės, privalės būti dar atidesni.
Inga Klimašauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Viena iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioje figūravo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, teikianti išvadas dėl darbuotojo sveikatos būklės eiti pareigas ar dirbti pavestą darbą, parodė, kad dėl neatidumo darbdaviui gali tekti atlyginti darbuotojo patirtą žalą, įskaitant neturtinę.

Gali tekti atlyginti žalą

Darbo kodekse suformuluota privalomojo pobūdžio nuostata, kad darbo sutartis turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume veikiančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą negali eiti pareigų ar dirbti darbo.

Tarnybos išvada yra privaloma tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbdavys įpareigojamas atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo, ir, kas svarbu šiuo atveju, – tam nereikia įspėjimo.
I. Klimašauskienė

Pagal įstatymą, Lietuvoje, jei darbuotojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu, darbdaviui tokiam darbuotojui tenka sumokėti ne tik jam turėjusį tekti darbo užmokestį – šiuo atveju skaičiuojamas vidutinis užmokestis už visą pravaikštos laiką, bet ir atlyginti neturtinę žalą, jei tokios darbuotojas reikalauja.

Sprendimas – darbuotojos pusėje

Praėjusių metų spalį priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje kasacinis teismas pakartojo savo praktikoje nustatytą taisyklę, jog darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai tarnyba taip nusprendžia.

Tačiau yra vienas „bet“ – siekiant atleisti darbuotoją iš darbo tarnybos išvados pagrindu, būtina nuosekliai įvertinti išvados turinį.
I. Klimašauskienė

Šiame ginče tarnybos išvadoje buvo aiškiai nustatytas draudimas darbuotojai dirbti naktinį darbą (darbuotojai pagal darbo grafiką naktį tekdavo dirbti kiek daugiau nei 1 val. viso darbo laiko struktūroje), tačiau teismas nutarė, kad toks darbuotojos darbas negalėjo būti priskirtas naktiniam darbui, ir atitinkamai darbdavys negalėjo turėti faktinio pagrindo nutraukti darbo sutartį.

Darbuotojos atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, darbdavys įpareigotas sumokėti darbuotojai ne tik vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bet ir atlyginti neturtinę žalą.

Du kartus pagalvoti

Tad darbdaviai turės dar atidžiau įvertinti šios ar kitų medicinos išvadų turinį, spręsdami nutraukti darbo santykius dėl darbuotojo sveikatos būklės.

Pastarasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas parodė, kad net ir kompetentingų tarnybų, priimančių privalomuosius sprendimus, kuriais remiantis darbdaviai atrodytų teisiškai saugūs juos vykdydami, savaime nėra garantija, kad atleidimas iš darbo bus teisėtas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nuomonės

R. Sklepovič. Penki mitai apie saulės energiją (5)

Ar žinote, kad saulės energijos užtektų septynis kartus didesniam žmonių skaičiui, nei yra dabar? Tai reiškia, kad šios energijos ištekliai yra praktiškai neišsemiami ir galėtų būti naudojami kiekvieno iš mūsų buityje.

A. Žlioba: Vyriausybės siūlymai labiau rūpinasi ne piliečių gerove, o valstybės biudžetu (8)

Šį mėnesį pasirodę valstiečių valdžios siūlymai pertvarkyti pensijų kaupimą, iš teisinės perspektyvos atrodo gan miglotai.

V. Žagūnis. Bankų išmoktos inovatyvumo pamokos (2)

Keletą naudingų patarimų, kaip inovacijos gali būti naudingos kuriant naujas ir plėtojant esamas paslaugas, šalies verslui galėtų duoti ir bankai.

V. Žukauskas. Šešėlis gimsta ne žmonių, o politikų galvose (16)

Asociacija „Investors‘ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ organizavo kasmetinę akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“.

R. Daujotas. Europos vilkikų gamintojų kartelis: ką daryti Lietuvos vežėjams? (6)

Didžiausi Europos vilkikų gamintojai – „Volvo“, „Renault“, „Daimler“, „DAF“, „Iveco“, „MAN“ – įtariami sudarę draudžiamų susitarimų dėl vilkikų kainų. Šios kompanijos pagamina net 9 iš 10 Europos keliais riedančių vilkikų, todėl draudžiamo susitarimo mastas didžiulis.