Paveldėtas nekilnojamasis turtas gali būti apmokestinamas du kartus: pirmą kartą – iškart po paveldėjimo ir antrą kartą – kai paveldėtą turtą ketinama parduoti. Nors gali pasirodyti, jog paveldimas turtas dėl tokio apmokestinimo gali atnešti daugiau vargo nei naudos, reikia turėti omenyje, kad abiem minėtais atvejais galima mokėti mažesnius mokesčius, o kartais jų netgi išvengti.
Paveldimo turto mokesčio tarifai
Visų pirma, paveldėjus nekilnojamąjį turtą reikia susimokėti paveldimo turto mokestį. Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatyme yra nustatyti du galimi šio mokesčio tarifai – 5 ir 10 proc. Koks tarifas bus pritaikytas nulems tai, kokia yra paveldimo turto apmokestinamoji vertė. Jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, paveldimo turto mokestis bus skaičiuojamas taikant 5 proc. tarifą, o jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė bus didesnė nei 150 tūkst. eurų – paveldimo turto mokestis bus skaičiuojamas taikant jau 10 proc. tarifą.
Reikia pažymėti, kad paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra paveldimo turto vertė, sumažinta 30 proc., t. y. 30 proc. paveldimo turto vertės yra neapmokestinama. Taigi, paveldimo turto apmokestinamoji vertė sudaro 70 proc. turto rinkos vertės.
Galimos išimtys
Svarbu žinoti, kad ne visiems įpėdiniams paveldėjimo mokestį reikia mokėti. Paveldėjimo mokesčiu neapmokestinama trimis atvejais: vienam sutuoktiniui mirus – kito sutuoktinio paveldimas turtas nepriklausomai nuo šio turto vertės, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas nepriklausomai nuo šio turto vertės ir iš kitų, aukščiau nepaminėtų asmenų, paveldėtas turtas, kurio apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.
Paminėtina, kad savivaldybės taryba turi teisę mažinti mokestį gyventojams arba visai nuo jo atleisti, taip pat ji gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus laikotarpiui iki vienerių metų po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Kaip apskaičiuojama apmokestinamo turto vertė
Minėtus paveldimo turto mokesčius apskaičiuoja notarai pagal jiems pateiktus paveldimo turto apmokestinamosios vertės įvertinimo duomenis. Lietuvoje esančio paveldimo turto apmokestinamąją vertę apskaičiuoja apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinis skyrius (AVMI). Paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal AVMI pateiktą turtą paveldinčio gyventojo laisvos formos prašymą ir notaro išduotą laisvos formos pažymą apie gyventojo paveldėtą turtą.
Nekilnojamojo daikto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama paties gyventojo pasirinkimu – pagal valstybės įmonės Registrų centro nustatytą šio turto vidutinę rinkos vertę arba pagal vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.
Paveldimo turto apmokestinamąją vertę apskaičiuoja ta AVMI, kurios teritorijoje yra turtą paveldėjusio gyventojo nuolatinė gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje yra paveldėjimo bylą tvarkantis notaras.
Mokesčiai – dar prieš perimant turtą
Nors konkretus Lietuvoje paveldimo turto mokesčio sumokėjimo terminas įstatyme nenustatytas, jis turi būti sumokėtas dar prieš notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Kol mokestis nesumokėtas arba kol nepateikti dokumentai, įrodantys, kad mokestis atidėtas arba kad nuo jo sumokėjimo asmuo yra atleistas, paveldėjimo teisės dokumentai neišduodami.
Paveldėjimo bylą tvarkantis notaras kontroliuoja mokesčio sumokėjimą, todėl, jį sumokėjus, notarui reikės pateikti mokesčio sumokėjimo dokumentą. Daugeliui žmonių tai gali tapti problema, nes pagal tokį reglamentavimą mokestis turi būti sumokamas avansu, dar net neįgijus nuosavybės į paveldėtą turtą. Tai reiškia, jog paveldėtojas turi turėti sukaupęs savo lėšų, iš kurių jis galėtų šį mokestį sumokėti.
Gali tekti mokėti svetimas skolas
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paveldėjus nekilnojamąjį turtą taip pat gali būti paveldėta ir prievolė mokėti įstatymais nustatytą nekilnojamojo turto mokestį ir kitus mokesčius bei visas palikėjo skolas, o paveldėtojas už visa tai turi atsakyti savo turtu. Tačiau kai paveldima pagal teismo paskirto antstolio sudarytą turto apyrašą, paveldėtojas atsako tik paveldėto turto ribose. Todėl jeigu nežinoma, kiek ir kokių skolų palikėjas galėjo turėti, rekomenduotina kreiptis į apylinkės teismą, kad jis pavestų teismo antstoliui sudaryti turto apyrašą.
Verta pažymėti, kad žemės paveldėjimo atveju, įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, pavyzdžiui, kai ją paveldi gyventojas, nesantis Lietuvos Respublikos piliečiu, įgyja teisę tik į pinigų sumą, kuri būtų gauta pardavus paveldėtą žemę.
Norint paveldėtą turtą parduoti
Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti paveldėjus nekilnojamąjį turtą – nustatyti jo vertę paveldėjimo momentu. Kaip jau minėta, jo vertė gali būti nustatoma dviem būdais – pagal Registrų centro nurodytą vertę arba užsisakant individualaus turto vertinimo paslaugą. Kokį būdą pasirinkti priklauso nuo to, ką ateityje planuojama daryti su šiuo nekilnojamu turtu. Jeigu greitu metu neplanuojama šio turto parduoti, vertėtų rinktis Registrų centro nustatytą vertę, nes ji dažniausiai būna mažesnė negu reali rinkos kaina –tokiu būdu paskaičiuoti paveldimo turto mokesčiai bus mažesni.
Tačiau jeigu per ateinančius penkis metus yra planuojama paveldėtą turtą parduoti, geriau būtų rinktis turto vertinimo paslaugą. Jeigu išlaikėte paveldėtą turtą mažiau nei penkis metus (iki 2011 m. sausio 1 d. įsigytą turtas – trejus metus), tokiu atveju reikės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno, t. y. nuo pardavimo kainos ir nustatytos turto vertės skirtumo. Iš turto pardavimo kainos taip pat gali būti atimamas sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai ar rinkliavos, kai tai susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
Kaip jau minėta, Registrų centro nustatyta vertė dažnai būna mažesnė negu reali rinkos kaina, todėl tokiu atveju tektų mokėti didesnį GPM, bet gali pasitaikyti ir priešingai (pavyzdžiui, taip buvo po krizės, kai rinkos kainos staiga nukrito ir tapo ženkliai mažesnės už Registrų centre nurodytas vertes). Jei paveldėtas turtas būtų parduotas už mažesnę kainą nei jis yra įgytas, gyventojų pajamų mokestis nebūtų mokamas, nes būtų pripažįstama, kad pardavėjas neįgijo jokių pajamų.
Ką dar vertėtų žinoti
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, jeigu tai yra gyvenamasis būstas, anksčiau nei per penkerius metus, GPM mokesčio nereikėtų mokėti, kai paveldėtojas buvo jame registruotas ir metų laikotarpyje po tokio turto pardavimo įsigyja kitą butą, kuriame deklaruoja savo gyvenamąją vietą, taip pat tuo atveju, kai paveldotojas būna jame deklaravęs gyvenamąją vietą daugiau kaip du metus.
Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei paveldimo turto mokestis, GPM mokestis yra taikomas visiems paveldėtojams, nepriklausomai nuo giminystės ar santuokinių ryšių.
Apibendrinant būtų galima teigti, kad visus veiksmus, susijusius su paveldėtu nekilnojamuoju turtu, gali atlikti pats paveldėtojas, tačiau per trumpą laikotarpį pardavus paveldėtą nekilnojamą turtą, gali tekti sumokėti visai nemenką mokesčių sumą. Todėl patartina prieš atliekant bet kokius su paveldėtu turtu susijusius veiksmus pasikonsultuoti su teisininkais, notarais ar mokesčių specialistais, tam, kad būtų išvengiama galimų problemų ir nemenkos mokesčių naštos.