Trečiadienį paskelbta, kad D. Grybauskaitė įsigijo 16 arų žemės sklypą naujai formuojamame gyvenamųjų namų kvartale Vilniaus rajone. Jame prezidentė ketina statytis namą, kuriame apsigyvens pasibaigus jos įgaliojimams.
Kaip rodo D. Grybauskaitės Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikta patikslinta privačių interesų deklaracija, sandoris dėl žemės sklypo įsigijimo sudarytas 2016 metų vasario 23 dieną.
Įmonei „Forteka“ Prezidentė už jį sumokėjo 50 tūkst. eurų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2014 metais D. Grybauskaitės turtas ir santaupos sudarė 2,45 mln. litų arba 710 tūkst. eurų.
Vien kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma tada siekė 815 tūkst. eurų arba 236 tūkst. eurų.
Garsios pavardės traukia
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis DELFI sakė, kad 50 tūkst. eurų už tokio dydžio sklypą atokiau nuo sostinės yra normali rinkos kaina.
Jis juokavo, kad galbūt prezidentei buvo padaryta nuolaida, tačiau sklypą pardavusios „Fortekos“ direktorė Lina Kirkliauskaitė nuo komentarų apie tokias spėliones ir kitas detales susilaikė.
S. Vagonis abejojo, ar už galimybę gyventi šalia D. Grybauskaitės potencialūs sklypų Pašiliuose pirkėjai sutiks mokėti daugiau.
„Garsios pavardės traukia žmones, bet vienas asmuo traukos centru gali būti ne visada. Pavyzdžiui, šalia Vilniaus esančiuose Laurų ar Gulbinų kvartaluose gyvena žmonių grupės, kurie savo pinigais tuos kvartalus ir suformavo“, – svarstė jis.
Tuo metu „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad D. Grybauskaitės kaimynystė yra išskirtinė, todėl pirkėjams siųs teigiamą žinią.
„Tai svarbus akcentas būsimiems gretimų teritorijų pirkėjams. Visi nori žinoti, kas gyvens kaimynystėje, visi nori, kad kaimynai būtų geri, patikimi, draugiški, – kalbėjo jis. – Galbūt dėl to atsirastų daugiau norinčių sklypą įsigyti ten, o ne kažkur kitur.“
Vis dėlto A. Antanavičius neskubėjo Pašilių vadinti prestižine gyvenviete vien dėl to, kad ten apsigyvens prezidentė.
„Dar neaišku, kas ir kaip ten bus padaryta. Pavyzdžiui, ar tai bus saugoma, aptverta teritorija“, – aiškino jis.
Pašnekovas taip pat teigė, kad panašių sklypų pasiūla aplink Vilnių yra labai didelė.
„Jų yra tūkstančiai. Kai kuriuos sklypus pardavėjai skelbimuose laiko metus ir ilgiau, bet neranda pirkėjo“, – pasakojo jis.
„Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone galima būtų antrą Klaipėdą apgyvendinti. Nemaža tų sklypų dalis yra perimta bankų antrinių bendrovių, kurios stengiasi juos realizuoti. Taigi pasiūlos tikrai yra labai daug“, – apibendrino „Inreal“ atstovas.
