„Mes mokslui turime daugiau klausimų negu yra atsakymų. Tikrai mokslininkai kol kas, sakyčiau, labai pasyviai iki šiol dirbo. Mes dirbome pagal klasikinio kiaulių maro instrukcijas, bet klasikinis kiaulių maras pasirodo yra visai skirtingas nuo afrikinio. Yra tokių dalykų, kad negali atsakyti mokslas. Randame nemažai nušautų šernų su svetimkūniais. Ką tai rodo? Ar jie persirgę, ar jie platintojai, ar pusę metų gali platinti? Nieks į tai neatsako. Tai labai sudėtinga situacija tuo klausimu“, - interviu LNK „Žinioms“ penktadienį teigė J.Milius.
Jis informavo, kad Veterinarijos tarnyba ketina įpareigoti savivaldą imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su afrikiniu kiaulių maru.
„Paruošęs esu dar vieną įsakymą... Kadangi pasikeitė merai, savivaldybių administratoriai... Kai kurie pamiršo savo pareigas, ypatingai seniūnai, kurie turi matyti, kas kaimuose darosi. Pagal civilinės saugos įstatymą jie yra atsakingi administracijos direktoriai... dalyvauti tokiuose procesuose, kai yra ekstremali situacija. Kaip vadovas kreipsiuos, kad jie atnaujintų tą visą savo darbą. Pavyzdžiui, seniūnas tikrai turi žinoti, kad kažkur tai kaime užkasė kiaulę... Kad supažindintų gyventojus, kokių sąlygų reikia laikytis“, - tvirtino J.Milius.
Tačiau veterinarų vadovas taip pat džiaugiasi, kad Trakų rajone, kur per per pastarąją savaitę aptiktos kelios sergančios kiaulės, nėra didelių kiaulių kompleksų.
„Toje nelaimėje yra viena laimė - kad nėra didelių kompleksų jokių šalia. Jeigu jie būtų šalia, tai būtų labai dideli ekonominiai nuostoliai“, - LNK sakė J.Milius.
Veterinarijos tarnybai penktadienį nustačius naujų afrikinio maro atvejų Trakų rajone, šiais metais jau aptikti aštuoni užkrato židiniai.
Liepą Jonavos rajone viename ūkyje nustačius maro užkratą, į pavojų pateko aplink esantys dideli kiaulių kompleksai. Juose dar atliekami tyrimai ir kyla grėsmė, kad bus apribota prekyba.
Iš viso Lietuvoje nuo šių metų pradžios užregistruota per 60 vietų, kur rasta ar sumedžiota daugiau kaip 70 sergančių šernų.