Kaip rašo DELFI.lv. remdamasis leidiniu „Financial Times“, praėjusią savaitę Rumunija atšaukė moratoriumą skalūno dujų paieškoms naudojamai technologijai (kuris buvo priimtas 2012 m.). Šis sprendimas buvo priimtas po šalies premjero Viktoro Pontos oficialaus pritarimo geologiniams tyrinėjimams, ieškant dujų. Leidimas ieškoti Rumunijoje skalūno dujų buvo duotas „Chevron“.
Šios savaitės pradžioje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pritarė skalūno dujų paieškos šalyje.
Šalys priėmė tokį sprendimą praėjus dviem savaitėms po Ekonomikos forumo Davose, kuriame Ukraina su „Royal Dutch Shell“ pasirašė susitarimą dėl Juzovo sklype gaunamos produkcijos dalybų.
Šalims ieškant būdų praplėsti vidaus išteklius, gali kilti grėsmė holdingo „Gazprom“ dominavimui,o „Gazprom“ atneša į Rusijos biudžetą milijardus dolerių. Tiesa, analitikai įspėja, kad Lietuvos ir Rumunijos projektai dar tik prasideda, pastovi dujų gavyba bus išvystyta tik per kelerius metus. Kaip rašo FT, noras sumažinti dujų kainas ir panaikinti Rusijos dominavimą energetikos rinkoje suteikia politikos lyderiams drąsos pasisakyti už skalūno dujų paieškas.
„IHS Energy“ analitiko Kasho Burshetto teigimu, Rumunija turi galimybių įnešti permainų ir suteikti Europos lyderiams pagrindo pasisakyti už skalūno dujas.
Na o Rumunijos premjeras pabrėžė, jog šalis negali nekreipti dėmesio į galimybę gauti pigios energijos.
Lietuva, kaip ir Rumunija, gamtines dujas perka iš Rusijos ir nėra patenkinta didesnėmis, nei kitoms Europos valstybėms kainomis. Būtent dėl šito klausimo Europos Komisija pradėjo tyrimą.
Dalis geologų mano, jog Lietuva turi skalūno dujų atsargų maždaug 60-iai metų.
Pernai gruodžio viduryje JAV pasiūlė padidinti dujų į ES tiekimą, kad sumažėtų Europos priklausomybė nuo „Gazprom“.
