Saulės žybsniai

Saulės diske užfiksuota susiformavusi milžiniška dėmių sritis, kurią sudaro jau mažiausiai šešios dėmių grupės. Mokslininkai skaičiuoja, kad šis tamsių Saulės dėmių regionas netrukus atsisuks į Žemę ir perspėja apie tikėtiną galingą Saulės žybsnių ar vainikinės masės išsiveržimų seriją.

Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių metu per kelias sekundes išlaisvinama tiek energijos, kiek Saulė išspinduliuoja per visą gyvenimą. Piko metu kelias savaites supernova švyti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus.

Nors Saulė yra viena iš daugiau 100 milijardų mūsų galaktikoje, tačiau ji daro nepaprastai didelę įtaką mūsų planetai: lemia orų kaitą, vandenyno sroves, sezonus ir klimatą, jos dėka vyksta fotosintezė – be Saulės šilumos ir šviesos gyvybės Žemėje nebūtų.

Mokslininkai ieško atsakymų į daugybę klausimų apie arčiausiai Žemės esančią žvaigždę, kurie labai svarbūs prognozuojant Saulės žybsnius, keliančius grėsmę palydovams ir kitai elektronikai.

NASA Saulės tyrimų programos mokslininkai praneša, kad šios savaitės pabaigoje pabaigoje vėl sustiprės Saulės vėjas, o Žemę pasiekusios Saulės plazmos dalelės sukels geomagnetinė audrą, o tuo pačiu ir poliarines pašvaistes.

Pastarosios kelios savaitės Saulei buvo labai sunkus laikas. Mūsų žvaigždė patyrė daugybę milžiniškų išsiveržimų, dėl kurių plazma skriejo į kosmosą, praneša „The science alert“.

Saulės žybsniai – trumpi spinduliuotės paryškėjimai palyginus nedideliame plote – būna kelių rūšių. Vieni vadinami daliniais išsiveržimais – jų išmetama medžiaga per lėta, kad įveiktų Saulės gravitaciją.

Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai sukelia geomagnetines audras Žemėje, o jos gali pakenkti elektronikai ir žmonių sveikatai.