Jau pusmetį euro zonoje laikosi aukštas palūkanų normų lygis, tačiau beveik neabejojama, kad reguliuotojas ketvirtadienį dar nekeis šio savo kurso. Ekonomistų teigimu, nors infliacijos tempas stabilizuojasi, Europos Centrinis Bankas laukia išsamių darbo užmokesčio rodiklių, o palūkanų kreivė žemyn p...
ECB
2322 straipsnių
Seimo BFK pritarė siūlymui atsisakyti 1 ir 2 centų monetų atsiskaitant grynaisiais pinigais: suma būtų apvalinama (1)
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) bendru sutarimu pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų atsiskaitant grynaisiais pinigais – prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą siūloma apvalinti.
Šią savaitę finansų rinkų dalyvių akiratyje – Europos centrinio banko Vykdančiosios tarybos susitikimas. Jo metu bus svarstomos pinigų politikos priemonės, tarp jų ir sprendimai dėl tolesnės palūkanų normų perspektyvos. Nors bazinių palūkanų normų pokyčių artimiausiu metu nesitikima, tačiau kurį lai...
Metų pradžia Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje lėtoka. Sandorių skaičius po truputį didėja, tačiau nė iš tolo neprimena prieš kelis metus buvusios situacijos. Vystytojai persvarsto, kiek naujų projektų dar verta imtis, stebi neparduotų laisvų butų skaičių, bet imtis masinių išpardavimų neket...
Povilauskas: įpareigojimas siūlyti būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis didelio anšlago nesukels (1)
Įstatymo pataisos, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis, nesukels „didelio anšlago“, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, susidomėjimas tokia galimybe neturėtų būti masyvus, nes planuojama, kad mažės palūkanų normos.
Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pranešė, kad dėl palūkanų normų pakėlimų serijos 2023 m. pirmą kartą per beveik du dešimtmečius patyrė nuostolių, o greito grįžimo į pelningumo trajektoriją nesitikima.
Tikėtina, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą ketvirtį nežymiai susitrauks ir su keliomis krizėmis besigrumianti didžiausia Europos ekonomika panirs į recesiją, pirmadienį perspėjo šios šalies centrinis bankas.
Leonardas Marcinkevičius. Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo (1)
Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.
Japonija, kuriai kadaise buvo pranašaujamas didžiausios pasaulio ekonomikos titulas, pernai smuktelėjo į ketvirtą vietą žemiau Vokietijos, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, nors prognozuojama, kad vėliau šį dešimtmetį abi šias šalis aplenks Indija.
Euro zonos lyderiai, siekiantys pažaboti populistines partijas, kažin, ar šiemet sulauks didesnės ekonominės pagalbos – net jei Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins palūkanų normas.
Pagrindinė ir visų mėgstamiausia investicija – nekilnojamasis turtas – per pastaruosius kelerius metus nuvylė. Nuomos kainos koregavosi, palūkanos gerokai išaugo, aprimusioje rinkoje stebėti kuklesni kainų pokyčiai.
2023 metais Lietuvai patyrus švelnų ekonomikos nuosmukį, šiemet, atsigaunant išorės paklausai ir išliekant stipriai darbo rinkai, ekonomika grįš į augimo kelią, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Dviženklė infliacija virto tik slogiu prisiminimu, tačiau bendro kainų mažėjimo Lietuvoje tikėtis dar anksti. Ekonomistų vertinimu, šiemet prekių kainos pasikoreguos į vartotojams priimtinesnį lygį, o paslaugos toliau brangs. „Delfi“ kalbintų ekspertų teigimu, euro zonos kova su infliacija dar nebai...
Kol Europos centrinio banko (ECB) valdytojai užsimena, kad be birželio palūkanų mažinimo neturėtų būti, rinkoje vyrauja ir kita nuomonė – tikimasi, kad palūkanos bus mažinamos dar šį pavasarį, balandį. Kaip teigia ekonomistai, ECB nori apsidrausti ir paveikti rinkos lūkesčius. Taip pat stebimos rizi...
Didžiausias Vokietijos skolintojas „Deutsche Bank“ ketvirtadienį paskelbė apie planus atsisakyti 3 500 darbo vietų, 2023 m. sumažėjus jo grynajam pelnui.
Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos formuotojai sutaria, kad kitas pokytis palūkanų srityje bus normų sumažinimas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos pramonės apimtys per 2023 m. susitraukė 5 proc., bendri gamybos mastai, lyginant su dešimtmečio pradžia, yra 30 proc. didesni. Taip pat, anot jo, toks gamybos susitraukimas nėra pastebimas tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadan...
„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) balandžio arba gegužės mėnesį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, metų pabaigoje bazinės palūkanos turėtų sumažėti iki 2,5 proc.
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad šiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas. Tačiau, pasak jo, kad tai įvyktų kovo mėnesį tikimybė maža.