Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi BFK posėdžio metu teigė, kad 2025 m. gegužės mėn. įsigaliojus įstatymui, kasos aparatuose bus automatinė funkcija, leidžianti suapvalinti sumą.
„Įstatyme siūlomas įsigaliojimas nuo 2025 m. gegužės 1 d., nes tuo metu visi kasos aparatai turės funkciją, apvalinimo mygtuką ir tada užteks jį paspausti, apvalinti ir taip automatiškai kiekviename kasos čekyje matysime suapvalintą sumą“, – kalbėjo A. Kuniyoshi.
Ji pažymėjo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) norėtų, jog apvalinimas būtų taikomas visoje euro zonoje, tačiau A. Kuniyoshi nuomone, tokia iniciatyva galima tik kito politinio ciklo metu.
„ECB norėtų, kad apvalinimas būtų taikomas per visą euro zoną, bet jau 6 valstybės euro zonoje jį taiko ir dabar žinome iš Estijos kolegų, kad jie pateiks analogišką įstatymą savo parlamentui ir dar tikisi pavasario sesijoje jį priimti. Tokiu būdu Lietuva ir Estija vienu metu įvestų smulkių centų apvalinimą“, – sakė LB valdybos narė.
„Kai euro zonoje bus 8 apvalinančios valstybės, kitame politiniame cikle ir iš EK galima tikėtis tokių iniciatyvų. Galbūt visoje euro zonoje kažkuriuo metu atsiras apvalinimas“, – aiškino ji.
Praeitų metų pabaigoje Seime pateiktas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas, kuriuo sprendžiamas klausimas dėl 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo atsiskaitant grynaisiais pinigais – prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą siūloma apvalinti.
Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti parlamento pavasario sesijos metu.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.
Liepos mėnesį siekiant įgyvendinti šiuos pokyčius buvo pateiktas Euro įvedimo įstatymo papildymo projektas, tačiau Seimo Teisės departamentas rekomendavo teikti atskirą įstatymą.
Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Teigiama, kad apvalinimas nebūtų taikomas: atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; elektroninės prekyvietės paslaugoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais).
Taip pat apvalinimo nenumatoma taikyti mokesčiams, su mokesčiais susijusios sumoms, rinkliavoms, baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais; valiutos keitimui; grynųjų pinigų perlaidoms; grynųjų pinigų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui iš mokėjimo sąskaitos; kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 euro centai, išskyrus numatytus atvejus.
Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.
Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.
Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.
