Naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos šiuo metu yra, atitinkamai, 4,00 proc., 4,50 proc. ir 4,75 proc. Europos Centrinis Bankas (ECB) jas nustatė nuo pernai rugsėjo 20 dienos ir iki šiol nekeitė. Šis stabilumo laikotarpis yra ilgiausias nuo normų augimo pradžios 2022 metų vasarą:
„Kovo 7 dienos posėdis bus labai svarbus tuo, kad Europos Centrinis Bankas ketina ruošti dirvą birželio mėnesio palūkanų karpymui. Tai reiškia du dalykus: pirma ECB, tikėtina, pripažins infliacijos lėtėjimą. Antras aspektas: dar vieną kartą sumažins infliacijos prognozės euro zonai šiems ir kitiems metams“, – „Delfi“ komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Ir svarbiausia, kad Europos Centrinis Bankas pripažins ir akcentuos darbo užmokesčio augimo lėtėjimą euro zonoje, nes tai rodo išankstiniai ECB indikatoriai“, – priduria jis.
Pasak jo, palūkanų karpymo tikimybė kovui siekia 3,6 proc., o balandžiui – 16 proc. Taip yra todėl, kad pagrindinis reguliuotojo dėmesys šiuo metu – darbo užmokesčio statistika euro zonoje. O ji daugiausiai bus prieinama tik nuo gegužės.
Tai reiškia, jog Europos Centrinis Bankas, siekiantis, kad atlyginimų augimas euro zonoje sulėtėtų, „techniškai negalės sumažinti palūkanų balandį“, nes tiesiog neturės pakankamai duomenų, sako ekonomistas.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė pažymi, kad bazinės palūkanų normos nuo pernai rugsėjo euro zonoje yra „įstrigusios istorinėse aukštumose“. Tačiau infliacijos požiūriu padėtis sparčiai gerėja ir artėja prie ECB siekiamo 2 proc. tikslo. Išankstiniais „Eurostat“ duomenimis, metinė euro zonos infliacija vasarį buvo 2,6 proc. – tai yra, 6 proc. punktais mažiau nei prieš metus.
„Energetikos ir pramoninių prekių kainų indeksai jau kurį laiką fiksuoja metinę defliaciją, tuo tarpu maistas ir paslaugos vis dar palyginti sparčiai brangsta. ECB ekspertams būtent ši vartotojų kainų indekso kategorija kelia daugiausia nerimo, nes paslaugų kainas reikšmingai veikia darbo sąnaudų augimas“, – antradienį išplatintame komentare teigia I. Genytė–Pikčienė.
Pasak jos, nors bazinių palūkanų normų pokyčių artimiausiu metu nesitikima, tačiau jau kurį laiką vyravo optimistiniai finansų rinkų dalyvių lūkesčiai. Vis dėlto juos sujaukė abejonės.
„Pastarosiomis savaitėmis rinkų lūkesčiai šiek tiek subjuro, o ateities sandorių kreivės pasislinko įskaičiuodamos vėlesnį taip laukiamo palūkanų normų karpymo startą. Jei metų pradžioje apklausos rodė, kad tikimasi net 150 bazinių punktų palūkanų normų apkarpymų šiemet, tai šiuo metu rinkų dalyviai mano, kad jos bus mažinamos tik 90 bazinių punktų pradedant birželį“, – teigia ekonomistė.
Ji priduria, kad toks lūkesčių pasikeitimas veikė ir tarpbankinę rinką: 12 mėnesių trukmės „Euribor“ (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma) šiemet jau buvo priartėjęs prie 3,5 proc., tačiau pavasarį įžengė į 3,75 proc. lygį:
Pasak A. Izgorodino, rinka matanti 75 proc. palūkanų karpymo tikimybę birželį, o iki metų pabaigos ECB palūkanas iš viso sumažins 3,6 karto (t.y. linkstama prie 4 palūkanų karpymų) po 0,25 proc. punkto. (Tai būtų 100 bazinių punktų arba 1 procentinis punktas).
„Kas dar įdomu: tikėtina, kad šiais metais matysime labai skirtingą pinigų politiką JAV ir euro zonoje. Labai gali būti, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanas mažiau, negu šiuo metu tikisi rinka, dėl to, kad ekonomika Amerikoje yra stipri ir atlyginimų augimas vėl įsibėgėja.
Bet euro zonoje situacija yra priešinga: ekonomika stagnuoja, jos ciklas yra labai lėtas, atlyginimų augimas pradėjo lėtėti ir šį kartą mes matysime labai netipinį Centrinio Banko manevrą“, – sako ekonomistas.
Taigi, tikėtina, kad JAV centrinis bankas laikys palūkanas aukštas, o Europos Centrinis Bankas palūkanas mažins.
ECB sprendimo išvakarėse „Reuters“ kalbėję analitikai neatmetė galimybės, jog ECB sumažins palūkanas dar iki JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimo. Pažymima, kad euro zonos ekonomika silpnesnė nei Amerikos, tad Senajame žemyne imtis palūkanų karpymo būtų daugiau pagrindo. Kita vertus, praeities sprendimai liudijantys, kad ECB imasi žingsnių jau po FED.
I. Genytė–Pikčienė sako, kad aukštų palūkanų normų aplinka smarkiai veikia Europos kredito rinką ir siaurina erdvę euro zonos regiono ekonomikos atsigavimui.
„ECB duomenimis, gruodį skolinimas gyventojams teaugo tik 0,3 proc. – vangiausiai per 9 metus. Verslo įmonių kreditavimo apimtys jau ištisus metus yra neigiamoje teritorijoje. Su posūkiu pinigų politikoje siejamas vienas svarbesnių impulsų, kurie leistų euro zonos ekonomikai atsitiesti“, – sako Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
