darbo našumas

Lietuvoje atlyginimų augimas neblėsta, o vidutinės nominalios pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES senbuvių vidurkį. Sodros duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis 2023 m. išaugo beveik 12 proc. ir siekė 2060 eurų.

Net pusė šalies gyventojų teigia, kad norėtų trumpesnės darbo savaitės, tačiau jokio plano, kaip tai galėtume pasiekti, lig šiol Vyriausybė neturi. Atrodo, kad stovime it stručiai, sukišę galvas į smėlį, – nedarome nieko, kad galimai daug naudų visuomenei atnešiantis pokytis įvyktų. Net ir „Covid-19...

Darbo našumas arba produktyvumas (žmogaus sukurta vertė per valandą) Lietuvoje 2022 metais mažėjo 3,3 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Lietuviai save laiko sunkiai dirbančia tauta. Ir galima būtų tam pritarti. Tik ar sunkus darbas lygus produktyvumui ...

Darbuotojai neretai skundžiasi, kad reikiamam darbui atlikti jiems vis pritrūksta laiko, o darbdavys mano, kad būtini darbai turi būti atliekami per nustatytas darbo valandas. Tačiau darbuotojams, ypač iš buhalterijos ar finansų skyrių, tenka dirbti viršvalandžius. Kokios priežastys lemia, kad apska...

Gera vaikščioti į darbą ne tam, kad dirbtum, o tam, kad socializuotumeisi, bendrautum su kolegomis, dirbtum su savimi, na, ir dar, šiek tiek, bet ne per daug, ką nors nuveiktum ir tai, už ką mokamas atlyginimas.

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra Lietuvos ekonomikos variklis: šios įmonės sukuria du trečdalius mūsų šalies bendrojo vidaus produkto, jose dirba beveik trys iš keturių visų dirbančiųjų. Pastarieji keleri metai joms nepagailėjo iššūkių, prošvaisčių greitu metu nežada ir išaugusios palūkanų nor...

Vadybos mokslininkai ir praktikai šiandien gvildena naujo termino – „tyliojo atsitraukimo“ (angl. quiet quitting) – sampratą. Tylusis atsitraukimas reiškia, kad darbuotojas mintyse, morališkai išėjo iš darbo, bet faktiškai dirba, gauna atlygį. Anksčiau apie žmonių aktyvumą organizacijose, produktyvų...

Užsienyje populiarėja trumpesnė darbo diena, o tokių pavyzdžių jau daugėja ir Lietuvoje. Vis dėlto verslo atstovai kol kas didesnių galimybių tam šalyje nemato, profesinės sąjungos įžvelgia tokių pokyčių naudą, praneša LNK Žinios.

Dvi Lietuvos įmonės nusprendė rimtai kovoti su darbuotojų tinginiavimu, vis dažnesnėmis kavos pertraukėlėmis, naršymu darbo metu po naujienų portalus ar kitas svetaines. Tačiau kovai jie pasirinko neįprastą būdą – sumažino darbo valandų skaičių, nors atlyginimų nelietė.

Darbo našumas Lietuvos ūkyje pernai, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 1 procentu.

Pastaruoju metu ekonomistai stebi kylančių kainų ir didėjančio darbo užmokesčio tendencijas. Tačiau šalies įmonių darbo našumas lieka panašus – kasmet padidėja keliomis dešimtosiomis procento. Ekonomistai sako, kad jeigu situacija išliks panaši, po kelerių metų Lietuva atsidurs nepavydėtinoje situac...

Kodėl darbo našumas Lietuvoje – mažiausias Baltijos valstybėse ir kaip tą pakeisti? Vienas iš būdų tapti inovatyviais lyderiais - didinti darbų visose srityse efektyvumą, remiantis LEAN procesų valdymo sistemos principais. Laidoje - apie vienos inovatyviausių pasaulio ir Lietuvos biotechnologijų ben...

Šalies ūkyje per vieną faktiškai dirbtą valandą 2016 m. vidutiniškai sukurta 13,5 euro bendrosios pridėtinės vertės to meto kainomis, remdamasis išankstiniais bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Nors skamba paradoksaliai, bet sutrumpinus darbo dien ą iki šešių valandų padidėja darbuotojų produktyvumas, rašo CNN.

Atlyginimais besiskundžiantiems Lietuvos gyventojams nuolat primenama galvoti ne apie kaimyninių šalių atlyginimų dydžius, o darbo našumą: kol Lietuvoje darbo efektyvumas neprilygs Vakarų šalims, europietiškų atlyginimų galime tik pasvajoti.

Prieš kiekvieną minimalaus atlyginimo didinimą pasipila ekspertų ir ekonomistų, dažniausiai dirbančių bankuose, gąsdinimai artėjančia pasaulio pabaiga: bus blogai. Bus labai blogai. Ekonomika grius, neatlaikys tokios naštos.