Paprasti triukai, kaip pažaboti klastingąjį cholesterolįtestas

 (30)
Dažnai girdime apie pavojų sveikatai organizme padidėjus cholesterolio kiekiui. Viena vertus, cholesterolis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui. Jis dalyvauja ląstelių statyboje, yra reikalingas vitamino D bei tulžies rūgšties sintezei. Kita vertus, per didelis cholesterolio kiekis gali būti lemiantis rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų faktorius. Atsakymą, kaip išvengti grėsmingų ligų, atsako sveikatos ir sveikos gyvensenos specialistai.
Valgymas greito maisto restorane
© Shutterstock nuotr.

Prevencinė sveikatos patikra – šansas užbėgti ligoms už akių

Viena iš priemonių užbėgti širdies ir kraujagyslių ligoms už akių – Valstybinės ligonių kasos (VLK) vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.Verta atkreipti dėmesį į Lietuvoje vykdomas prevencines programas, kurios gali padėti išvengti skaudžių pasekmių. Valstybinė ligonių kasa nuolat primena, kad vyrai nuo 40 iki 55 metų bei moterys nuo 50 iki 65 metų priklauso širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei. Kartą per metus šio amžiaus žmonės gali pasinaudoti minėtomis prevencinės programos paslaugomis – nemokamai išsitirti gliukozės, cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje. Jiems taip pat atliekama elektrokardiograma bei kiti programoje numatyti tyrimai. Dėl prevencinės programos paslaugų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Žinoma, prevenciškai tirtis sveikatą bei cholesterolio kiekį kraujyje privalo ir jaunesni asmenys. 

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė ragina rūpintis savo sveikata. „Būtina profilaktiškai tikrintis sveikatą, ypač kai dabar tai finansuoja valstybė. Ankstyvoje stadijoje ligą suvaldyti daug lengviau, o ką kalbėti apie galimas išvengti liūdnas ligos pasekmes. Svarbu savo sveikata rūpintis dar tuomet, kai nesijaučiame blogai, ar esamų ligos simptomų“,– teigia D. Berūkštienė. 

Fizinis aktyvumas sumažins blogojo cholesterolio kiekį

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė, profesorė Ž. Petrulionienė pabrėžė, jog tinkama mityba derinama su aktyviu gyvenimo būdu efektyviai mažina blogojo cholesterolio kiekį. O anot profesionalaus trenerio Mindaugo Žulpos, net neturintys galimybės lankyti sporto klubo gali kasdien didinti savo fizinį aktyvumą pačiais paprasčiausiais būdais. 

Paprasti triukai, kaip pažaboti klastingąjį cholesterolį
© Shutterstock nuotr.

Trumpus atstumus visuomet galima įveikti pėstute, geriausiai – sparčiu žingsniu. Taip pat naudinga važinėti dviračiu, lipti laiptais, o ne keltis liftu, rinktis aktyvų laisvalaikį su šeima, žaisti mėgstamus sportinius žaidimus ar tiesiog susitvarkyti namus. Vis dėlto beveik 10 metų profesionaliu treneriu dirbantis M. Žulpa prasitarė neretai turįs užsiimti ne tiesioginiu savo darbu, o švietėjiška veikla. Jo manymu, žmonės dar ne iki galo suvokia, jog sportas padeda ne tik padailinti kūno formas, bet ir įgalina spręsti sveikatos problemas.

Ką rekomenduoja dietologė?

Vienos Vilniaus klinikos dietologė Daiva Pipiraitė patarė saikingai vartoti gyvūninius riebalus. Riebūs pieno produktai, riebi mėsa, paukštienos odelė, kiaušinio trynys didina bendrojo cholesterolio koncentraciją. Specialistė rekomendavo riboti transformuotuojų riebalų, cukraus, saldumynų bei saldžių gėrimų vartojimą. Transformuotieji riebalai tokie kaip margarinas, kepiniai, prekybos vietose paruoštas keptas maistas (gruzdintos bulvytės, kiti skrudinti produktai, saldūs kepiniai) yra dar kenksmingesni nei gyvuliniai riebalai. 

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė
Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė
© Asmeninio archyv. nuotr.

Taip pat svarbu gyvulinius riebalus keisti į augalinius – saulėgrąžas, sojų pupeles, grūdus, juodųjų serbentų sėklų aliejų, rapsų, alyvuogių aliejų, migdolus, avokadus, žemės riešutus. Tyrimai rodo, jog augaliniai riebalai mažina blogojo cholesterolio koncentraciją. Pašnekovė akcentavo, kad skaidulos (grūdiniai produktai, švieži vaisiai ir daržovės) turi cholesterolį mažinantį efektą. Žuvis mūsų valgiaraščiuose turėtų vyrauti 2-3 kartus per savaitę. „Jūrinė riebi žuvis turtinga polinesočiaisiais riebalais omega-3, kurie reikalingi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Taip pat naudinga vartoti ir augalinės kilmės omega-3 (riešutus, sojų produktus, linų sėmenis, graikinių riešutų aliejų)“, – dėstė D. Pipiraitė.

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis – iš kur?

Cholesterolis skirstomas į gerąjį (DTL) ir blogąjį (MTL). Esant per dideliam blogojo cholesterolio kiekiui, jis nusėda ant kraujagyslių sienelių, jas siaurindamas ir sudarydamas sąlygas vystysis aterosklerozei. Didžiąją cholesterolio dalį mūsų organizmas pasigamina pats, o likusį kiekį gauname kartu su maistu. Tai reiškia, jog tinkamai maitindamiesi galime kontroliuoti jo kiekį ir taip išvengti daugelio širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų.

Padidėjęs cholesterolio kiekis – rizika susirgti ateroskleroze

Kardiologė, profesorė Žaneta Petrulionienė atkreipė dėmesį, jog padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje (displidemija) klasifikuojama kaip savarankiška liga. Viena pagrindinių jos komplikacijų – aterosklerozės progresavimas. Aterosklerozė – civilizuoto pasaulio rykštė. Ji pasireiškia miokardo infarktu, įvairiomis krūtinės anginos formomis ar net staigia širdine mirtimi. „Lietuvoje net 56,6 proc. žmonių miršta nuo kraujagyslių ligų“,– teigė Ž. Petrulionėnė. 

Svarbu atsiminti, kad sveikata yra didžiausias mūsų turtas, o reguliari sveikatos patikra, tinkama mityba bei fizinis aktyvumas padeda išvengti ne tik širdies bei kraujagyslių, bet ir daugelio kitų ligų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Žinoti sveika

Senatvės prakeiksmo galima nesunkiai išvengti, bet teks pradėti jau dabar (46)

Demencija - tai nepagydomas sindromas, pasireiškiantis kognityvinių funkcijų (ypač mąstymo ir atminties) sutrikimais, būdingas lėtinėms progresuojančioms smegenų ligoms (pvz., Alzheimerio, Parkinsono ligai, smegenų kraujagyslių ligoms).

Tikrinosi dėl vėžio, rado kitą ligą: kiek kartų per metus tirtis kraują (64)

Iš nedidelio kraujo kiekio galima nusakyti organizmo būklę: mėginio tyrimas parodo net mažiausią nukrypimą nuo normos, o šis gali signalizuoti apie būsimą ligą. „Antėjos“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ pasakojo, kad lygino tyrimų rezultatus tarsi dėlionę, kol rado retą ligą.

Kaip laiku aptikti dažniausią vyrų onkologinę ligą (3)

Prostatos vėžio susirgimų Lietuvoje kasmet daugėja, tačiau nemokamai prevenciškai pasitikrina tik kas ketvirtas vyras. Pasak specialistų, pernai pagal prostatos vėžio nemokamą prevencinę programą pasitikrino vos 119 tūkstančių iš 440 tūkstančių atitinkamos amžiaus grupės vyrų.

80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei gydymas būtų pradėtas laiku (4)

Pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš 796 tūkstančių moterų, prisirašiusių prie gydymo įstaigų, pasitikrino vos 119 tūkstančių. Likusios – 677 tūkstančiai – nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterų kviečiamos pasitikrinti sveikatą kaip įmanoma greičiau.

„Karšta“ profesija: didesnė širdies smūgio rizika, tirštėja kraujas (9)

Darbas itin didelėje temperatūroje didina širdies smūgio riziką, skelbia mokslininkai, kuriais remiasi BBC.