Kodėl busdami iš košmaro regime vaiduoklius, negalime pajudėti ir šaukti?

Vidurnaktį nubudusi Elizabeth Earle savo kambario kampe išvydo grėsmingą tamsų šešėlį. Atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės. Pamėgino suklykti, bet nepajėgė net burnos praverti. Ji negalėjo ištarti nė garso. Siaubo paralyžiuota mergina nepajėgė net pajudėti. Po kelių minučių, kurios virto visa amžinybe, ji pagaliau atgavo amą. Kai atsisuko dar kartą, grėsmingasis šešėlis buvo dingęs. Tai tipiškas nuolatinių naktinių košmarų, kankinančių milijonus žmonių, pavyzdys, rašo „Daily Mail“.

Tokie naktiniai košmarai Nanitone Vorikšyro grafystėje (Anglija) gyvenančią E. Earle kankina visą pastarąjį dešimtmetį. 23 metų mergina prisipažįsta, kad vėliau jai tenka atsikelti, įjungti šviesą ir pavaikštinėti, kad apsiramintų.

„Bet net ir tada dažnai bijau grįžti į lovą, - tikina ji. - Faktiškai, kartais laukiu, kol patekės saulė. Tik pro užuolaidas prasiskverbus dienos šviesai jaučiuosi pakankamai saugi, kad galėčiau užsnūsti“.

Vienas iš milijono nuolat regi haliucinacijas

Elizabeth yra viena iš milijono, kuriuos kankina miego sutrikimas, vadinamas miego paralyžiumi. Tai dalinis nubudimas sapno metu, kai kūnas dar „miega“. Manoma, kad bent kartą gyvenime miego paralyžių yra patyrę 60 procentai žmonių, o 5 procentus tokia būsena pusmetį ar net ilgiau kankina itin dažnai ir tai tampa išsekimo bei koncentracijos problemų priežastimi.

„Miego paralyžius gali ištikti REM (angl. rapid eye movement - greitų akių judesių) miego stadijoje arba tuo metu, kai sapnuojama“, - aiškina miego ekspertas Neilas Stanley.

Specialistas aiškina, kad šios miego stadijos metu, kuri trunka nuo penkių iki penkiolikos minučių ir kartojasi maždaug kas pusantros valandos, smegenys išjungia daugumos kūno raumenų funkcijas ir laikinai paralyžiuoja žmogų tam, kad jis nepradėtų „vaidinti“ sapno. Tokiu metu žmogui nubudus jis yra tarsi perėjime iš miego į budrumo būseną.

„Jis pradeda atsibusti ir kartais netgi gali dalinai atmerkti akis, tačiau suvokia negalintis judėti, - aiškina N. Stanley. - Tuo metu jis vis dar sapnuoja. Toks paralyžius trunka vos kelias sekundes ar minutes, tačiau gali įvaryti siaubą, nes žmogus gali regėti ryškias haliucinacijas“.

Miego medicinos profesorius Adrianas Williamsas priduria: „Kai žmogus dalinai atsibunda, haliucinacijos gali atrodyti labai tikroviškai. Kartais netgi girdima arba matomi vaiduokliai ar kiti grėsmingi vaizdiniai“.

Kai kurie žmonės netgi jaučia, kad juos liečia, ant jų atsisėdama ar jie išstumiami iš lovos. Yra ir tokių, kurie jaučiasi persekiojami ar nujaučia kažką labai baisaus. „Nors tai visiškai normalus reiškinys, jis nuo to kenčiantiems žmonėms gali sukelti daug nerimo“, - tikina profesorius A. Williamsas.

Priepuolį gali sukelti greta knarkiantis partneris

Jis įspėja, kad dažnai apie tai nutylima baiminantis, jog aplinkiniai išjuoks. Vis dėlto, reiktų nebijoti apie tai pasikalbėti su specialistais, mat tokia būsena gali turėti didelį poveikį miegui ir tapti nemigos ar nuovargio priežastimi.

Miego paralyžius paprastai būdingas naktiniam miegui. Prigulus pokaičio, tas negresia, nes būtina miegoti nuo 70 iki 120 minučių, kad nugrimztume į REM miego stadiją. Viskas, kas trikdo normalų miegą, gali skatinti šią būseną. Tai ir įtampa, patirti stiprūs emociniai sukrėtimai, pamaininis darbas, pasikeitusi laiko juosta, kai kurie medikamentai, ligos ar netgi pernelyg didelis kiekis alkoholio ar kofeino.

Net šalia knarkiantis partneris gali iššaukti miego paralyžiaus priepuolį, jeigu sutrukdoma REM miego stadijoje ir nubundama sapno metu. Vis dėlto, tai gali nutikti ir be jokios konkrečios priežasties. Miego paralyžius galimas bet kokiame amžiuje. Manoma, kad šis sutrikimas gali būti paveldimas, kadangi dažnai yra būdingas keletui tos pačios šeimos narių.

Košmarai prasidėjo po pusbrolio žūties

Elizabeth Earle nežino daugiau miego paralyžiaus atvejų savo šeimoje ir mano, kad jos atveju to priežastimi tapo 2000 metų lapkritį nutikusi šeimos tragedija. Ji prisimena: „Pirmasis miego paralyžiaus priepuolis mane ištiko vienuolikos, po mano pusbrolio Jonathono mirties. Savo aštuoniolikto gimtadienio išvakarėse jis ir dar keturi jo draugai žuvo automobilio avarijoje. Mes buvome labai artimi ir ši nelaimė labai paveikė visą šeimą“.

Iš pradžių Elizabet pradėjo sapnuoti košmarus apie Jonathoną. Prasidėjus paauglystei, situacija dar labiau pablogėjo. „Jaučiausi taip, lyg man miegant manęs tykotų juodosios jėgos“, - prisimena mergina. Įstojus į universitetą, miego paralyžiaus priepuoliai ją ištikdavo kiekvieną naktį.

„Beviltiškai mėgindavau prisišaukti kažką iš kaimyninio kambario, kad kažkas atbėgtų man padėti, bet negalėdavau pajudėti. Galų gale, košmaras baigdavosi. Paralyžius akimirksniu praeidavo ir aš kaip reikiant atsibusdavau, nors vis dar gaudydama orą ir sukaustyta baimės“, - toliau pasakoja mergina.

Ji su siaubu prisimena, kad papasakojusi kam nors apie tai, išgirsdavo, esą tai tebuvęs sapnas. Ji neslepia, kad pasitaikydavo tokių naktų, kai šis pragaras tęsdavosi aštuonias valandas. „Kartą būdama dvidešimties grįžau iš universiteto į namus, - pasakoja Elizabeth. - Patyriau tokį siaubą, kad maldavau mamą miegoti kartu su manimi mano kambaryje“. Po to mergina netgi pradėjo nuogąstauti, kad kraustosi iš proto.

Gelbsti sveika mityba ir kvėpavimo pratimai

Tada pagaliau ryžosi kreiptis į medikus, kurie jai diagnozavo miego paralyžių ir užtikrino, kad jo priepuoliai, nors ir labai gąsdinantys, bet yra visiškai normalus reiškinys. Elizabeth tikina labai nusiraminusi, kai sužinojo, jog šis košmaras turi savo pavadinimą ir yra pripažįstamas miego sutrikimu.

Kadangi miego paralyžiaus priepuoliai tęsėsi, ji pabandė vaikščioti į psichologo konsultacijas, vildamasi, jog pokalbiai apie pusbrolio žūtį padės atsikratyti košmarų. Nors konkrečiai tai nepadėjo, vis dėlto pravertė specialisto patarimai vengti įtampos ir artėjant miego laikui negerti kofeino turinčių gėrimų. Dar ji paieškojo informacijos internete ir išmoko keletą kvėpavimo technikų, padedančių susidoroti su miego paralyžiaus priepuoliais.

„Išmokau nepanikuoti, - sako Elizabeth. - Vietoj to, sutelkiu dėmesį į kvėpavimą ir kartoju sau, kad tai netikra“. Mergina džiaugiasi, kad ritmingas kvėpavimas padeda greičiau užbaigti miego paralyžiaus priepuolį. Be to, jie paretėjo – ištinka tik kartą per dvi savaites.

Kadangi tai yra miego sutrikimas, psichologo konsultacijos paprastai nepadeda, aiškina profesorius A. Williamsas. Užtat jos padeda išmokti valdyti įtampą. Taip pat nemažiau svarbu sveikai maitintis, reguliariai sportuoti ir prieš miegą vengti alkoholio bei kofeino.

Specialistas įsitikinęs, kad padėti gali ir gyvenimo partneris: „Kai kurie žmonės pastebi, kad pakanka partneriui juos paliesti ir priepuolis akimirksniu baigiasi“.

Verta apsilankyti ir pas savo gydytoją. „Jeigu miego paralyžius pernelyg stipriai veikia žmogaus gyvenimą, gali būti išrašyti antidepresantai, slopinantys REM miegą ir taip mažinantys priepuolių skaičių“, - įspėja A. Williamsas.