Kauno ambicijos ima kišti koją Druskininkams

 (134)
Ketinimus už įspūdingą sumą rekonstruoti S. Dariaus ir S. Girėno stadioną deklaravusi Kauno valdžia stojo į lenktynes ne vien su Nacionalinį stadioną kol kas tik popieriuje renčiančiu Vilniumi. Dėl sotesnės valstybės finansavimo riekės Visvaldo Matijošaičio stumiamas projektas turės konkuruoti ir su didžiausiu šiuo metu šalyje statomu sporto objektu Druskininkuose.
V. Matijošaičio pristatytas stadiono Kaune projektas konkuruos su kitų sporto bazių statybomis
© DELFI montažas

Skuba pastatyti anksčiau laiko

Kitais metais valstybės investicijos į sporto infrastruktūrą ūgtelės 1,7 mln. eurų, bet lėšų poreikis į viršų stiebsis kur kas greičiau.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius svarbiausia užduotimi vadina Druskininkų sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro statybų finišą. Perkirpti paskutinę juostelę nuo 2008 metų kylančioje bazėje tikimasi metais anksčiau nei buvo planuota, o skubesni darbai reikalaus ir didesnio finansavimo.

Pirmas statybų etapas, apimantis pagrindinį centro pastatą su sporto ir treniruoklių salėmis, baseinu, turėtų būti pabaigtas šiais metais.

Šalia dar turi atsirasti stadionas, treniruočių aikštelės ir viešbutis. Iš pradžių užbaigti antrą darbų etapą ketinta 2018 metais, bet dabar E. Urbanavičius ragina paskubėti ir paskutinę plytą komplekse įmūryti dar 2017-ais.

Ne tik tam, kad sporto bazė būtų galutinai užbaigta iki 2017 metais Dzūkijos kurorte pirmą kartą vyksiančio pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalo etapo.

Spartinti statybas verčia ir nesutarimai su objekto rangove – bendrove „Mitnija“.

„Mums sutartis tikrai naudinga, galima sakyti, statome dvigubai pigiau. Bet rangovas nesutinka tęsti darbo tokiomis sąlygomis, nes patiria nuostolius, ir grasina skųstis teismui. Kompromisą galėtume pasiekti, jei sumažintume statybų trukmę metais“, – DELFI aiškino E. Urbanavičius.

33 mln. eurų vertės bazė kyla valstybės lėšomis, todėl norint ją užbaigti anksčiau, reikėtų paskutinių planuotų statybų metų finansavimą perkelti į 2016 ir 2017 metus.

Bet tai padaryti gali būti sudėtinga, jei Valstybės investicijų programos milijonais Druskininkų centrui reikės dalintis su S. Dariaus ir S. Girėno stadionu.

Prašoma suma viršija metines šalies investicijas

Praėjusį mėnesį Kauno mero V. Matijošaičio pristatyti planai pertvarkyti teritoriją Ąžuolyne nuo Dainų slėnio iki Lietuvos sporto universiteto jau skinasi kelią centrinės valdžios koridoriuose.

DELFI žiniomis, kitais metais objekto įgyvendinimui Vyriausybė planuoja skirti 300 tūkst. eurų.

Nors pirmoji investicija – simbolinio dydžio, 2017-aisiais pinigų turėtų būti atriekta gerokai daugiau, jei V. Matijošaičio pažadas pastatyti 20 tūkst. vietų stadioną per dvejus metus nebuvo laužtas iš piršto.

Viso projekto vertė siekia 40 mln. eurų, anot savivaldybės atstovų, 16 milijonų turėtų skirti ES.

Identiškos sumos miesto valdžia laukia iš valstybės, o likusią dalį statyboms skolinsis pati.

„Manau, kad ateityje (iš valstybės – DELFI) gausime ne kelis šimtus tūkstančių eurų, o daugiau“, – lūkesčių neslėpė Kauno savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

Vis dėlto sunku būtų patikėti tokiu Vyriausybės dosnumu, kokio viešai tikisi V. Matijošaitis, trokštantis atnaujintame ir išplėstame S. Dariaus ir S. Girėno stadione 2017 metų rugsėjį išvysti rungtynes tarp Lietuvos ir Škotijos futbolo rinktinių.

16 mln. eurų suma, kurios laukiama iš Valstybės investicijų programos, viršija visas valstybės metines išlaidas sporto infrastruktūrai, sudėtas kartu – kitąmet jos turėtų siekti tik 13,3 mln. eurų.

Ir Druskininkų komplekso likimu susirūpinęs E. Urbanavičius neslepia abejonių dėl Kauno savivaldybės užmojų.

Kaip objektas, Kauno projektas labiau konkuruoja su Vilniaus planais statyti Nacionalinį stadioną. Bet jei kalbame apie finansavimą, galbūt ir galima sakyti, kad jis bus konkurentas Druskininkams. Čia jau nuo Vyriausybės priklausys, kaip tie finansai bus skirstomi. Mano nuomone, naujas statybas reikėtų pradėti taip, kad nenukentėtų jau vykdomi projektai, kitaip nebus efektyvu. Lėšų nėra daug, per daug apžiojus statybos judės labai lėtai“, – nuogąstavo E. Urbanavičius.

Edis Urbanavičius
Edis Urbanavičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Keis Kauno sporto halės paskirtį

Kokios lėšos bus skirtos konkrečių sporto objektų statyboms 2016 metais, paaiškės po to, kai Seimas patvirtins valstybės biudžeto projektą, kurio ėmėsi antradienį.

Pastarajame KKSD numatyti 30,8 mln. eurų dydžio asignavimai – 2,8 milijono daugiau nei 2015 metais.

Jau aišku, kad Nacionalinis stadionas, perkrikštytas Vilniaus daugiafunkciniu kompleksu, į valstybės kišenę nepretenduoja: lapkritį tarptautinį konkursą skelbsianti ir potencialaus koncesininko ieškosianti sostinės savivaldybė nepateikė paraiškos finansavimui iš Valstybės investicijų programos. Neabejojama, kad 2017-aisiais milžiniška stadiono statybvietė ant Šeškinės kalvos dar neatgys.

Savo ruožtu, rugsėjį grandiozinį projektą pristačiusi Kauno valdžia tikisi, kad realūs darbai Ąžuolyne pajudės jau kitais metais.

Brangiausiai – apie 14 mln. eurų – kainuotų S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija. Už 9,5 mln. eurų greta norima pastatyti naują lengvosios atletikos maniežą su tūkstančiu vietų žiūrovams, už 7 mln. eurų – legendinę Kauno sporto halę pertvarkyti į daugiafunkcinį centrą.

Dar 9,5 mln. eurų atsieitų Dainų slėnio ir aplinkinės teritorijos sutvarkymas bei automobilių stovėjimo aikštelės prie zoologijos sodo įrengimas.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos vizualizacija
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos vizualizacija
© kaunas.kasvyksta.lt nuotr.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Futbolas

L. Spalvis dalyvauja vokiečių klubo „Kaiseslautern“ peržiūroje

Lietuvos futbolininkas 22-ejų metų Lukas Spalvis dalyvauja Vokietijos antros „Bundeslygos“ klubo „Kaiserslautern“ peržiūroje.

V. Ivanauskas emocingai prisiminė „Žalgiryje“ praleistus metus: to nekeisčiau į nieką (7)

Šiemet 70-metį švenčiančio „Žalgirio“ komandoje žaidė šimtai futbolininkų, darbavosi dešimtys trenerių. Vieni legendiniame Lietuvos futbolo klube atliko didesnį, kiti – gal tik epizodinį vaidmenį. Bet tuo pačiu kiekvienas prisidėjo prie „Žalgirio“ legendos kūrimo.

Rusijos Dūmos vienas vadovų atsisakė atsiprašyti J. Žirkovo už savo siūlymą „duoti futbolininkui į snukį“ (16)

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas (vicespykeris) Igoris Lebedevas, kuris šiurkščiai kritikavo šios šalies futbolo rinktinės gynėją Jurijų Žirkovą ir siūlė „duoti futbolininkui į snukį“ (rusų k. – „dat v mordu“), atsisakė atsiprašyti. Politikas užsipuolė žaidėją už jo gautą raudoną kortelę Konfederacijų taurės turnyro rungtynėse su Meksika (1:2).

Būsimas žalgiriečių varžovas „Ludogorec“ sužaidė lygiosiomis su Graikijos grandais

Būsimas Vilniaus „Žalgirio“ varžovas UEFA Čempionų lygos turnyro atrankoje Razgrado klubas „Ludogorec“ iš Bulgarijos pirmadienį žaidė draugiškas kontrolines rungtynes su graikų Pirėjo komanda „Olympiakos“ ir išsiskyrė su varžovais taikiai 1:1 (1:1).

„Žalgirio“ futbolininkams mačas su švedais taps pasiruošimu Čempionų lygos atrankai (11)

Europos futbolo klubų Čempionų lygos atrankos varžybų mačams su Razgrado „Ludogorec“ (Bulgarija) ekipa pamatus pradėjęs kloti Vilniaus „Žalgiris“ antradienį žais kontrolines rungtynes su Geteborgo IFK (Švedija) futbolininkais.