Kaunas ruošiasi nustebinti pasaulį

 (30)
Sudėtingos IT, automobilių, statybos ir net medicinos technologijos ketvirtadienį pristatytos ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis įsteigtame Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje surengtoje parodoje „TECHNORAMA 2015”. Šiemet pateiktas rekordinis skaičių – 78 – inovatyvias ir pritaikytas verslui idėjas, technologinius sprendimus ir prototipus, tokius kaip laiptais lipantis robotas ar multifunkcinės CNC staklės. Jaunieji mokslininkai tikina, kad ateityje kuriamos technologijos bus pajėgios gaminti net... žmonių organus.
3D spausdintuvas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Daugiausiai darbų – net 29, šiemet pateikta elektros, elektronikos ir energetikos srityje, ne ką mažiau inovatyvių darbų pristatė informacinių technologijų ir mechanikos sričių jaunieji mokslininkai.

Laiptais lipantis robotas

KTU "Technorama 2015"
KTU "Technorama 2015"
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Tarp eksponatų buvo galima išvysti gimnazisto sukurtą bagį, studentišką formulę ar laiptais lipantį robotą.

Pastarąjį sukūrė Mindaugas ir Vytautas Kiziai. Tam prireikė apie metų laiko. Pasak M. ir V. Kizių, buvo sunkiausia sukurti priekinę važiuoklę, kad ratai „liptų“ laiptais. Robotą varo du elektros varikliai, varantys priekinius ratus – po variklį įtaisyta ties kiekvienu priekiniu ratu. Robotas gali gabenti ne tik žmones, bet ir nesunkiai transformuotis į krovinį keltuvą.

Ateitis – organai iš CNC staklių

Gediminas Šlekonis ir Linas Čapas (KTU) per 4 aktyvaus darbo mėnesius sukūrė multifunkcines CNC stakles. Nors 3D spausdintuvai jau nėra naujiena pasaulyje ir Lietuvoje, šio įrenginio galimybės kur kas didesnės.

„Šios staklės kur kas tikslesnės, nei pramoninės gamybos. Be to, jos yra universalios ir jų pritaikymas kur kas platesnis“, - DELFI teigė staklių kūrėjai.

Staklių tikslumas – išties įspūdingas. Vaikinai sako, kad jų tikslumas siekia 0,8 mikrono, pasisukimo kampas – 0,03 laipsnio. Staklės gali pagaminti iki 30 cm aukščio, pločio ir ilgio objektą. G. Šlekonis ir L. Čapas planuoja, kad ateityje šios CNC staklės galėtų gaminti netgi žmogaus organus.

„Tai yra ateitis“, - sako jaunieji mokslininkai.

Netolima ateitis

„Technoramoje“ pademonstruota ir dar viena, galimai visai netolimos ateities technologija. Savo sukurtą išmaniąją elektromobilių įkrovimo stotelę pademonstravo Tautvydas Raila, Gytis Steponavičius, Šarūnas Pečiulis ir Mantas Narkevičius. Prisijungus prie įkrovimo stotelės, visus vykstančius procesus galima stebėti patogiai įsitaisius fotelyje savo išmaniojo telefono ar kompiuterio ekrane.

Elvinas Jakubcevičius sukūrė orų stotelę, kuri padėtų aprėbti didesnę dalį Lietuvos teritorijos. Vaikinas turi ir viziją – jei šios saulės baterijomis maitinamos stotelės būtų išdėstytos tankiu tinklu, būtų aprėpta kur kas didesnė Lietuvos teritorijos dalis.

„Dabar mažesni Lietuvos miesteliai lieka nuošalyje“, - DELFI teigė E. Jakubcevičius.

Pagrindiniai prizai idėjoms, kurios ateityje padės visuomenei spręsti opias problemas

Pagrindinį KTU rektoriaus prizą (1000 eurų) laimėjo Kauno technologijos universiteto studentai Vytautas Bocullo, Živilė Pažėraitė ir Matvydė Mičelytė konkursui pristatę darbą „Pramoninių atliekų panaudojimas geopolimerinio betono gamybai“, antroji vieta ir 500 eurų atiteko neinvazinio audinių mikrocirkuliacijos ir periferinių kraujagyslių būklės vertinimo metodiką pristačiusiems Lietuvos mokslų universiteto studentams Agnei Sakalauskaitei, Karolinai Stasiukynaitei ir Elvinui Monstavičiui. Trečiąją vietą užėmė ir 350 eurų prizą atsiėmė KTU atstovai: Tautvydas Petkus, Karolis Ryselis ir Cenker Canbulut sukūrę virtualų jogos trenerį „Yogamin“.

KTU "Technorama 2015"
KTU "Technorama 2015"
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Specialiu KTU prizu už inovatyviausią konkursui pateiktą darbą paskatinti projekto „Kietojo oksido kuro mikroelemento link“ autoriai Jolita Sakaliūnienė, Brigita Abakevičienė, Viktoras Grigaliūnas ir Sigitas Tamulevičius, plačiausiai versle pritaikoma idėja pripažintas Edvino Marcinkevičiaus darbas „169 MHz mažos galios bevielio ryšio modulis“.

Neliko neįvertinti ir originaliausiai savo idėją pristatę konkurso dalyviai – skatinamuoju KTU prizu įvertinti Studentiškos formulės kūrėjai: Povilas Gražulis, Tautvydas Bukauskas, Algirdas Laskys, Laimutis Lipinas, Gintautas Tručinskas, Karolis Vaiginis, Rytis Zonovas.

Apdovanojo investavimui patraukliausius projektus

1000 eurų prizą įsteigusios Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (VCA) komisijos nariai savo prizą nusprendė dalinti perpus ir paskatinti du projektus: realaus laiko sistemą prieširdžių virpėjimui atpažinti hemodializės metu sukūrusius Andrių Sološenko, Mantą Grigutį, Tomą Januškevičių, Dainių Stankevičių ir Andrių Petrėną bei spektrofotometrinį augalų diagnostikos matuoklį sukonstravusius – Andrius Stankevičių, Vytautą Petkų ir Ernestą Petrauską.

Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.