Artėjant egzaminams, ši baimė persekioja kone kiekvieną jaunuolį, todėl svarbu žinoti, kaip išvengti tokios situacijos ir pergudrauti stresą, kuris „ištrina“ atmintį.
Tėvai įtikino, kad egzaminų neišlaikys
Dvidešimtmetis Darius (vardas pakeistas) šiuo metu yra antro kurso studentas, kuris išmoko pažaboti stresą, nors anksčiau jam dėl to tekdavo nemažai iškentėti. „Nuo maždaug aštuntos klasės pajutau, kad užkraunami namų darbai ir užduotys man kelia vis didesnę įtampą. Lankiau fortepijono pamokas, o vakarais manęs laukdavo krepšinio treniruotės. Kasdien atsirasdavo vis daugiau rūpesčių, o laiko jiems įveikti būdavo vis mažiau“, – pasakoja Darius.
Pasak vaikino, dvyliktoje klasėje patirta įtampa buvo nepalyginamai didesnė nei aštuntoje klasėje. Tėvai pykdavo dėl atsirandančių blogų pažymių ir vis kartodavo vaikinui, kad su tokiais rezultatais jam nepavyks niekur įstoti: „Mane tai labai nervino. Prieš egzaminus ir pats pradėjau bijoti, kad viskas bus blogai.“
Mokytis lengviau su draugais
Paklaustas, kuris egzaminas sukėlė daugiausiai streso, Darius neabejodamas atsako, kad istorijos. Prieš egzaminą jis skaitė užrašus iki paryčių, stengėsi įsiminti svarbiausias datas: „Atėjus egzaminui, jaučiausi pavargęs, įsitempęs, bet pasiruošęs. Juk visus vakarus praleidau kaldamas datas ir kai kartojausi, viską mokėjau. Gavęs užduotis išsigandau, nes supratau, kad nežinau atsakymų į daugiausiai taškų įvertintas užduotis“, – prisimena Darius.
Vis dėlto, egzaminą Darius išlaikė, tačiau dabar supranta, ką darė ne taip dvyliktoje klasėje ir kodėl atmintis jam iškrėtė tokį piktą pokštą. „Dabar nebijau egzaminų taip, kaip tada. Viskas labai paprasta, reikia be darbo prisiminti ir poilsį. Vien mokantis geri rezultatai neįmanomi, reikia gerai jaustis. Egzaminams ruošiuosi su bendrakursiais, tai taip lengviau ir linksmiau viską įsimenam“, – teigia vaikinas. Tiems, kurie patiria stresą, Darius pataria nesureikšminti egzaminų ir negalvoti, kad padaryta klaida nulems visą ateitį – juk visko mokėti neįmanoma.
Nesėkmė nėra svarbiausia
Streso hormonai, kuriuos išskiria susijaudinę žmonės, siunčia signalą smegenims, kad įvyko kažkas svarbaus. „Susijaudinimas gali padėti geriau įsiminti tam tikrą įvykį (egzaminą) ir tuo pat metu sunaikinti neutralius prisiminimus (dalyko medžiagą). Blogiausias yra ilgalaikis stresas, kuris gali siaurinti smegenų sritį, svarbią prisiminimų formavimui“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Tarybos narys ir dėstytojas Deimantas Jastramskis.
Pasak dėstytojo, viena iš veiksmingų elgsenų suvaldant stresą yra į problemą nukreipta strategija. „Reikia išmokti tai, kas užduota egzaminui, ir stresas sumažės. Kitas būdas mažinti stresą yra požiūrio formavimas į egzaminą. Jeigu galvosime optimistiškiau, tai yra, kad nesėkmė egzamine nėra labai svarbus gyvenimo dalykas, tai padės valdyti stresą“, – teigia D. Jastramskis.
Pavojuje gyvūnai ne galvoja, o bėga
Prieš egzaminus apimantis baimės jausmas, artėjantis link panikos, dažnai būna kaltas dėl pamirštamos informacijos. „Kai labai bijome, baimė apima visą organizmą ir lieka vienintelė išeitis – bėgti. Gamtoje taip pat galime pastebėti, jog pajutę pavojų gyvūnai laikosi taisyklės „negalvok ir bėk“. Taip ir stresinėse situacijose kartais panika užblokuoja atmintį“, – teigia psichologas daktaras Marius Daugelavičius.
Lektorė ir švietimo konsultantė Lidija Laurinčiukienė pastebi, kad dažnai studentai, patiriantys stresą egzamino žodžiu metu, negali net suregzti sakinio. „Kiti dreba kaip epušės lapeliai. Treti teisinasi, kad laiko neturi, nes reikia dirbti, o ne vien mokytis. Dar vieni puola špargalkes traukti – patiria stresą, jei tu matai ir dar pastabą pasakai. Visokių elgesio modelių teko matyti.“
Studentai nemoka mokytis
L. Laurinčiukienės egzaminuose teorinių klausimų nebūna ir studentai per egzaminus daro kūrybines, simuliacines užduotis – lektorė jaučia skirtumą, jog tokio tipo egzaminų metu studentai patiria mažiau streso.
Pagrindine streso egzaminų metu prevencijos priemone L. Laurinčiukienė vadina ritmišką mokymąsi ir nuoseklų rengimąsi egzaminams. „Jei pasimokei naktį, vargu ar streso išvengsi per egzaminą. Žinios juk nėra tvirtos. Be to, studentas, besiruošiantis egzaminams, vienu metu daro gausybę „darbų“ – klausosi muzikos, kalbasi su draugais socialiniuose tinkluose, daro špargalkes. Manau, kad didelė dalis studentų nemoka mokytis, o kaltina egzaminus ir iš anksto nusiteikia galimam stresui“, – teigia lektorė.
Ką daryti, kad atmintis neišduotų
L. Laurinčikienė dalinasi veiksmingais būdais, kaip studentams kovoti su stresu ir užtikrinti, kad egzamino metu sukaupta informacija niekur neišgaruotų:
• Matydama įsitempusius ir drebančius per egzaminą studentus pirmiausia rekomenduoju atpalaiduoti savo kūno raumenis.
• Prieš egzaminą rekomenduoju 90 minučių nevalgyti, kad dirbtų galva, o ne skrandis.
• Prieš egzaminą verta išsimiegoti, o ne pirmą kartą skaityti užrašus.
• Mokėti susiformuluoti savo prioritetus ir susiplanuoti savo veiksmus iš anksto – tai puiki streso prevencijos forma.
• Svarbus realus savo galimybių įvertinimas ir racionalus veiksmas.
