Viena galanterijos parduotuvė Vilniaus senamiestyje – tarp tų, kurios po Naujųjų dvi savaites nedirbs. Sprendimą esą lėmė valdžios nurodymas, parduodant prekes, priimti litus, bet grąžą atiduoti eurais. Prekybininkai pripažįsta, kad nedirbti ir leisti darbuotojus atostogų, nors tokiu metu prekyboje paprastai būna štilis, vis tiek šiek tiek nuostolinga, bet kitos išeities sako nematantys.
„Neš 500, o pirks už 10 litų prekę ir tada prašys grąžos eurais. Tai yra nerealu. Tarkime, jeigu 10 klientų ir visiems reikėtų grąžinti grąžą. Dar viena priežastis tokia – žmogus prekę gali įsigyti gruodžio 31 d., o sausio 2 d. grąžinti ją ir paprašyti pinigus atiduoti eurais“, – kalba parduotuvės „Perlanus“ komercijos direktorius Andrius Perlys.
Smulkiųjų atstovų teigimu, priežiūros institucijos į galimus pažeidimus sausio pradžioje turėtų žiūrėti lanksčiai ir prašo leisti grąžą, esant pagrįstoms aplinkybėms, atiduoti ir litais. Tą numato ir teisės aktai.
Turgavietės, pasak prekybinių, po Naujųjų porą savaičių greičiausiai irgi bus tuščios – pardavėjai neturi galimybės vienu metu disponuoti dviem valiutomis. Ekonomistų teigimu, verslui bus sunku dėl įšaldytų į eurus paverstų sumų, antra – kainuos jų saugojimas.
„Nepastatysi prekybos salėj naujų gautų eurų, kurie yra tikri pinigai. Jiems reikia pritaikyti prekybos vietas, kad kasininkė nesusimaišytų. Banknotuose gal ir nesusimaišys, o monetose – labai lengvai. Ir grąžą eurais gali atiduoti tiek, kiek litų grąžos priklauso. Žinokit, klaidų tikrai tokių būdavo kitose šalyse ir verslui, kuris turi reikalų su gyventojais, prekyba, paslaugomis, tas 15 dienų yra „gaisras beprotnamyje“, – tikina ekonomistė Rūta Vainienė.
Ekonomistės teigimu, Lietuva – rajonų ir mažų miestelių kraštas, tad sudėtingiausia bus būtent ten. O pusės mėnesio poilsis esą kirs skaudžiai, pakaktų nedirbti pirmas kelias dienas. Prekybininkai skaičiuoja, dėl pertraukos į valstybės biudžetą nesumokės keliolikos milijonų litų mokesčių.
