10 populiariausių vaisių: kaloringumo varžybos

Vaisiai - skaidulų, mineralų ir vitaminų šaltinis, kuris dar ir pristabdo senėjimą. Tačiau per didelis vaisių vartojimas, ir ypač kai kurie jų, trukdo palaikyti lieknas kūno formas. Drauge su gydytoja dietologe Daiva Pipiraite DELFI palygino vaisių kaloringumą ir išmatavo, koks kiekis obuolių, greipfrutų, vynuogių ir kitų populiariausių vaisių telpa į 500 kilokalorijų (kcal).

Kai kurie vaisiai skiriasi nežymiai, tad, įdomumo dėlei, galima juos lyginti ne vien tarpusavyje, bet ir su 100 g pieniško šokolado plytele, kuri irgi talpina 500 kalorijų.

Kaip pabrėžė gydytoja dietologė D. Pipiraite, vaisiais kiek įmanoma dažniau reikėtų keisti saldžius užkandžius. Naudingiausia valgyti šviežius vaisius, ne konservuotus ir ne spaustas sultis.

Taigi kokį kiekį vaisių galime suvalgyti, norėdami neviršyti 500 kalorijų?

Obuoliai

100 g – 53 kcal
500 kcal - 950 g

Greipfrutai

100 g greipfrutų su luobele – 25 kcal
500 kcal - 2 kg greipfrutų su luobele.

Apelsinai

100 g apelsinų su luobele – 31 kcal
500 kcal - 1,6 kg su luobele.

Vynuogės

100 g – 70 kcal
500 kcal - 700 g

Bananai

100 g bananų su luobele – 58 kcal
500 kcal - 860 g su luobele.

Kiviai

100 g kivių su luobele – 48 kcal
500 kcal - 1 kg

Arbūzas

100 g arbūzo su luobele – 15 kcal
500 kcal - 3,3 kg arbūzo su luobele.

Melionas

100 g meliono su luobele – 16 kcal
500 kcal - 3,1 kg

Kriaušės

100 g – 52 kcal
500 kcal - 1 kg

Slyvos

100 g – 53 kcal
500 kcal – 1 kg

Taigi koloringumo varžybų rekordininkas – arbūzas. Pieniško šokolado plytelę atitinka net 3,3 kg šios daržovės. Kiek mažiau - 500 kalorijų „užimančio“ meliono - 3,1 kg. Trečioje mažiausiai kaloringų vaisių vietoje – greipfrutai. 500 kalorijų gautume suvalgę 2 kg šio vaisiaus.

Kaloringiausios eksperimento dalyvės – vynuogės, kiek mažiau kalorijų turi bananas, dar mažiau – 3 vietoje – obuoliai.
Kriaušės, slyvos, kiviai ir apelsinai pasirodė vidutiniškai.

Matuojamos kalorijos sprogsta

Kalorija – šilumos matavimo vienetas, kuris žymi šilumos kiekį, reikalingą vienu laipsniu pagal Celsijų padidinti kilogramo vandens temperatūrą.

Kalorijos skaičiuojamas dar 1790 metais prancūzo mokslininko Antoine Lavoisier sugalvotu metodu. Nedidelis kiekis produkto, kurio kaloringumas ir skaičiuojamas, patalpinamas į prietaisą, iš pirmo žvilgsnio primenantį greitpuodį.

Į prietaisą pumpuojamas grynas deguonis, maisto produktas užsidega. Termometras matuoja į aplinką išskiriamą šilumą.

Įdomu tai, jog šis prietaisas vadinamas ir tiesiog bomba, nes jame maistas tiesiogine to žodžio prasme sprogdinamas. Taip fiksuojama ir išmatuojama išskiriama šiluma.