Eskavatorių suniokotame karjere prieglobstį randą retos rūšys

 (9)
Karjerai yra vienas iš daugelio kompromisų, į kuriuos gamta turi eiti su žmogumi. Ekonomikai reikia statybinių medžiagų, o iškasus žvyrą, smėlį ir cementui naudojamas klintis, žemėje lieka riogsoti milžiniškos duobės. Savaime suprantama, kad jos darko kraštovaizdį, bet Lietuvoje yra vieta, kurioje pamatyti vaizdai gniaužia kvapą.
Tuklė
© Shutterstock nuotr.

Akmenės rajone nėra labai daug lankytinų vietų – ledynmetį menantis Kamanų rezervatas, Ventos atskleista jūros periodo atodanga ir Karpėnų klinčių karjeras, kur nuo 30-40 m aukščio šlaitų atsiveriantys vaizdai leidžia pasijusti lyg Marse. Čia esantys klinčių klodai, nuošliaužose augantys šaltalankiai ir dirbtiniai ežerėliai primena kalnų kraštovaizdį.

Nors tai ir nėra natūralus Lietuvos kraštovaizdis, tačiau jau tapo neatskiriama mūsų krašto dalimi, o įdomiausia, kad gamta šioje vietoje rodo savo galią atsikurti.

Kasybai naudojami sprogmenys, 750 tonų sveriantis eskavatorius iš primo žvilgsnio turėtų sunaikinti visą gyvybę karjere. Ekskavatorius nukasa viršutinį grunto sluoksnį, kurio storis 7-8 metrai, po to ateina detonuotojų brigada, kuri sprogimais trupina klintis, o galiausiai mažesni ekskavatoriai jas iškasa ir išveža, tačiau gamta randa kelią.

Kalkingame dirvožemyje, drėgnesniuose, ypač nedidelių vandens telkinėlių pakraščiuose, įsikūrusi pelkėtų vietų augalija. Vasaros pradžioje čia galima pamatyti žydinčius gegužraibinių šeimos augalus: gan retai Lietuvoje aptinkamą pelkinį skeltalūpį, retą augalą – baltijinę gegūnę, Lietuvos Raudoniosios knygą įrašytą raktažolę pelenėlę.

Pastaroji yra reliktinis kalnų augalas, kuriam buveinių Lietuvoje beveik neliko. Šiai rūšiai mažėja tinkamų augti natūralių, nederlingų pievų, pelkių plotų.

Čia ant kalkingų, drėgnų ir durpingų dirvožemių galima rasti ir Lietuvos augalijos retenybę – musinį ofrį. Lietuvoje žinomos tik 4 musinio ofrio augavietės, kuriose rūšies gausumas – kritinis. Viena augaviečių ir yra šiame karjere.

Galima sutikti ir mesėdžių augalų – vabzdžiais mintančią prastąją tuklę. Retas rūšis galima vardinti nesustojant, tačiau nemažiau įdomi ir karjero ateitis.

Karjero viršininkas Vytautas Jurčys karjerą pažįsta kaip savo penkis pirštus. Vyras jame ir gimė. Tiesa, tada čia buvo Karpėnų kaimas. Plečiant karjerą gyvenvietė buvo sulyginta su žeme.

Pats karjeras taip pat laikinas. Viršininkas sakė, kad klinčių karjere yra likę tik trisdešimčiai metų. Po to siurbliai, pumpuojantys vandenį iš karjero bus išjungti ir susidarys ežeras su salomis.

800 hektarų plotą užimantis karjeras po trisdešimties metų turėtų tapti didžiuliu rekreacijos, žvejybos ir turizmo objektu. Iki galo išeksploatavus karjerą, jame vanduo nebebus melioruojamas ir tada Naujosios Akmenės pašonėje atsiras stambus vandens telkinys.

„Vieną dieną Akmenė bus kurortas“, – juokavo V. Jurčys.

Tai turėtų tapti rojumi Akmenės rajono žvejams, nes visame rajone tėra vienas natūralus ežeras pačioje Kamanų rezervato glūdumoje, kur šiukštu draudžiama žvejoti, o ir visame regione tėra tik keli stambesni vandens telkiniai.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.