Nuomonė. Katalikų bažnyčia turi ką pasiūlyti jaunam žmogui

 (52)
Jauna dutūkstantmetė – taip galime apibūdinti katalikų bažnyčią. Manote klystu? Manote, kas jau kas, bet katalikų bažnyčia tinka tik seniems, ligotiems ir neturintiems, ką veikti žmonėms? Manote, kad katalikų bažnyčia su savo dogmomis ir taisyklėmis yra tikrai atgyvenusi ir joje jaunas žmogus tikrai nieko negali rasti? Galiu drąsiai sakyti, jog taip manantys klysta!
Jaunimo dienos Panevėžyje
© Organizatorių archyvas

Įrodymų toli ieškoti nereikia. Lietuvoje kas trejus metus rengiamos Lietuvos jaunimo dienos. Tai vienintelis toks renginys, kuriame tūkstančiai jaunimo iš įvairiausių Lietuvos vietų susirenka tam, kad kartu išgyventų savo tikėjimą.

Nuo praėjusių Lietuvos jaunimo dienų, vykusių Panevėžyje, kur dalyvavo apie 6000 jaunuolių, jau praėjo treji metai. Ir šią vasarą Jaunimo dienų šeimininkais yra Kauno jaunimas. Birželio 28–30 dienomis miestas laukia beveik 8000 jaunųjų svečių, kurie leisis į tikėjimo nuotykį kartu su savo bendraamžiais, vyskupais, kunigais, vienuoliais, vienuolėmis ir kitais tikinčiaisiais.

Štai ką sako kaunietė, Lietuvos jaunimo dienų savanorė Miglė: „Man yra didžiulė šventė, kad tiek daug tikinčio jaunimo atvažiuoja į mano miestą ir manau, kad tai yra gražiausias krikščioniškas renginys. Jis toks gaivus, nes bažnyčia yra gyva dėl jaunimo. Tai yra didžiausias džiaugsmas ir didžiausia dovana, kad aš galiu bent dalele prisidėti prie šių jaunimo dienų!“.

Katalikų bažnyčioje jaunam žmogui vietos visada yra. Taip sako mano bendraamžiai. „Didžiausi apsisprendimai savo valia daryti kažką gero buvo pirmiausia bažnytinė veikla. Daugiau ar mažiau viskas, ką dariau ir tebedarau, yra susiję su krikščionybe ir su bažnyčia. Be to, čia ne tik randu vietos savo veiklai, bet ir tos veiklos įprasminimą – būtent to ir trūksta daugeliui jaunimo užsiėmimų. Bažnyčioje prasmė lydi ar bent jau turi lydėti kiekvieną darbą“, – savo patirtimi Katalikų Bažnyčios veikloje dalinasi studentas Linas iš Marijampolės.

Manot, 6–7 tūkstančiai yra per mažas skaičius, kad katalikų bažnyčią galėtume pavadinti jauna? O kaip 1–2 milijonai? Būtent tiek jaunų žmonių susirenka į Pasaulio jaunimo dienas (PJD). Kas du metus katalikų bažnyčia sukviečia jaunimą iš visų pasaulio šalių tam, kad vienas kitą sustiprintų ir įkvėptų.

Madridas (Ispanija) buvo miestas, 2011 metais sulaukęs beveik dviejų milijonų svečių, susirinkusių į katalikišką renginį. Dalyvaudama jame turėjau neeilinę patirtį. Tai nebuvo labai paprasta kelionė, pakankamai fiziškai varginanti, tačiau matyti šalia savęs 2 milijonus jaunų žmonių ir besimeldžiančių yra pats didžiausias Dievo apsireiškimas.

Štai kaip kalba Gediminas, taip pat dalyvavęs Pasaulio jaunimo dienose: „Prieš vykdamas į PJD aš žinojau, kad šis pasaulinio mąsto renginys parodo visą visuotinę Bažnyčią, tačiau atvykęs į Madridą aš tai pamačiau ir pajutau, kokia vieninga yra visuotinė Bažnyčia. Daug įvairių žmonių, iš įvairių šalių, daug skirtingų kultūrų, daug skirtingų kalbų – ir visi jie susirenka į vieną vietą. Kai bendravau su austru, azijiečiu, afrikiečiu tarp mūsų pamačiau daug skirtumų. Tačiau vienas dalykas mus vienija – tikėjimas į tą patį Dievą ir viltis, kuri yra svarbi kiekvienam“.

Lietuvos jaunimo dienos yra pasaulinio renginio atspindys, kuris taip pat parodo, kokia įvairi, gyvybinga ir įdomi yra Katalikų Bažnyčia. Jaunimo dienomis bei visa kita veikla, kiekvienas mūsų yra kviečiamas į nuotykį. Čia mes švenčiame jaunystę, tą atradimų ir ieškojimo metą!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (76)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (272)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.