Dainininkas Lukas: kelionė į kalnus su vaikais – tėvų kantrybės išbandymas

Nauja išryškėjusi kelionių sektoriaus tendencija – į slidinėjimo keliones vis dažniau vykstama su vaikais. Pasak dainininko, prodiuserio ir slidinėjimo instruktoriaus Luko Pačkausko, kuris ir pats neseniai kalnų trasas išbandė su sūnumi Matu (8), slidinėjimas su vaikais yra puiki investicija į jų ateitį.
© Organizatorių nuotr.

Tokių atostogų metu lavinami vaikų įgūdžiai, pomėgiai, diegiamas sveikas bei aktyvus gyvenimo būdas ir net formuojasi būsimų draugų ratas.

„Slidinėjimas su vaikais dažnai yra tėvų kantrybės išbandymas, tačiau vaiko džiaugsmas visada su kaupu atperka patirtą vargą. Ypač kai į kalnus drauge vykstama jau trečius ar ketvirtus metus, o jūsų atžala gali čiuožti kaip lygiavertis partneris – kartu, pasimėgaudamas, įvairioms baimėms sumažėjus iki minimumo“, – pasakojo L. Pačkauskas.

Kas gimsta su slidėmis ant kojų?

Italijoje, Austrijoje nuolat slidinėjantis L. Pačkauskas pasakoja, jog kai vaikai mokomi stotis ant slidžių nuo mažų dienų, slidinėjimo kultūra įauga į kraują ir dažniausiai tampa gražia tradicija: „Tose valstybėse, kuriose kalnų sportas yra labiau išvystytas nei Lietuvoje, vaikai slidinėjimo yra mokomi bendrojo lavinimo mokyklose per kūno kultūros pamokas. Ši praktika labiausiai paplitusi kalnų šalyse – Austrijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje. Dažnai juokauju, jog tų kraštų žmonės – jau tarsi gimę su slidėmis ant kojų“.

Anot slidinėjimo instruktoriaus, kuo anksčiau vaikas susipažįsta su kalnais bei čiuožimu, tuo jam lengviau ateityje – sulig kiekvienu čiuožimu atsiranda vis daugiau pasitikėjimo savimi, o trasos nebeatrodo tokios baisios.

Dainininkas Lukas: kelionė į kalnus su vaikais – tėvų kantrybės išbandymas
© Organizatorių nuotr.

„Vis dėlto jaunesnių nei keturmečiai, kol dar stuburas nėra visiškai susiformavęs, ant slidžių statyti nereikėtų, – perspėjo L. Pačkauskas. – Aš rekomenduočiau pažintį su kalnų sportu pradėti nuo 6-7 metų. Nes nesame kalnų tauta, slidinėjimas nėra mums kasdienis ir natūralus užsiėmimas“.

Važiuoti automobiliu ar skirsti?
Pasak slidinėjimo entuziastės ir kelionių organizatoriaus „Pro Arte“ atstovės Skirmantės Vaitkutės, su vaikais atostogaujančioms šeimoms skrydis lėktuvu yra daug tinkamesnis keliavimo būdas nei važiavimas automobiliu.

Slidinėjimas vaikus ir taip išvargina, tad kuo trumpesnė ir patogesnė kelionė, tuo daugiau teiks džiaugsmo kalnai“, – sakė S. Vaitkutė.

„Tikri kalnai, pavyzdžiui, Alpės, yra gana toli nuo Lietuvos, tad jei nuspręsite keliauti automobiliu, vaikai jame turės praleisti beveik parą. Tad net ir pakeliui sustojus nakvynei, kelionė jūsų atžalai greičiausiai bus sunki, o kur dar tolimas kelias atgal bei jūsų pačių savijauta, nes juk mažąjį kelionėje teks nuolat užimti“, – įspėjo S. Vaitkutė. – Tuo tarpu skrydis lėktuvu iki populiariausių slidinėjimo kurortų Italijoje ar Austrijoje truks 2-3 valandas“.

Dainininkas Lukas: kelionė į kalnus su vaikais – tėvų kantrybės išbandymas
© Organizatorių nuotr.

Kur vykti su vaikais?

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ duomenimis, į slidinėjimo keliones su vaikais vyksta apie 20 proc. keliautojų. „Slidinėjančių su vaikais nuolat didėja. Populiariausios kryptys – Austrija ir Italija. Šios šalys pasižymi itin atsakingu požiūriu į slidinėjimą: trasos tvarkingos ir tinkamai prižiūrimos, o darbuotojai – atidūs. Pavyzdžiui, tik susvirduliuokite ir „pagrasinkite“, kad krisite prieš nulipdami nuo keltuvo ir jis sustos akimirksniu, o prie jūsų prišoks padėti pasišovęs darbuotojas, - pasakojo „Tez Tour“ atstovė I. Aukštuolytė. – Rimtas požiūris į darbą ir saugumą justi visame slidinėjimo kurortų aptarnavimo sektoriuje – nuo slidinėjimo mokančių instruktorių, kurie randa laiko ir tvarkai ant kalnų palaikyti, iki keltuvų prižiūrėtojų ar nuomos punktų darbuotojų, kurie sureguliuos slides pagal jūsų svorį ar jas paaštrins, taip padidindami žiemos sporto aistruolių saugumą ir komfortą“.

Pasak kelionių organizatoriaus atstovės, šiemet tarp slidinėjančių su vaikais itin populiarus Italijos Val di Fasa regionas, kuriam priskiriami Kampitelo, Kanazėjaus, Alba, Poca, Vigo di Fasa ir Moena kurortai. Val di Fasa regionas garsėja itin aukšta aptarnavimo kokybe ir technine trasų įranga, taip pat jis patenka į garsųjį „Sela Ronda“ regioną – keltuvai į originaliomis formomis ir spalvomis garsėjančius kalnus kelia iš Kampitelo ir Kanazėjaus kurortų. Val di Fasa kurortų trasos labiausiai tinka pradedantiesiems bei vidutinio pasirengimo slidininkams, tad puikiai tiks ir slidinėjantiems su vaikais.

Patogia, šeimoms su vaikais pritaikyta infrastruktūra bei geromis slidinėjimo mokyklėlėmis garsėja ir Austrija. Įsimintinoms atostogoms visa šeima rekomenduojamas Cel am Zė (yra tiesiog iš miestelio į kalnus keliantis keltuvas) kurortas. O vietinė Kapruno kurorto slidinėjimo zona ant Maiskogelio kalno praktiškai visa skirta pradedantiesiems ir šeimoms su mažais vaikais – itin plačios trasos puikiai tinka mokymuisi.

„Austrijoje, Italijoje sniego yra pakankamai, o jei žemiau jo pristinga, slidinėtojų komfortu pasirūpina dirbtinio sniego mašinos“, – sakė I. Aukštuolytė.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Naudinga žinoti: oro keleivių teisės į žalos atlyginimą

Keleiviai, keliaujantis oro transportu, neretai susiduria su klausimais dėl žalos vykdant tarptautinį vežimą oru, kuriuos reglamentuoja pagrindiniai teisės aktai, - tai 2005 m. Lietuvoje ratifikuota Monrealio konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašyta 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau - Reglamentas).

Venecijos miesto simbolis - gondolininkas ir jo gondola

Dabartinio Veneto regiono sostinė Venecija, it. „Venezia“ – išsidėsčiusi 120-yje Venecijos lagūnos salelių, iš kurių didžiausios ir garsiausios yra pati Venecija ir kitos didesnės Lido, Murano, Burano ir Torcello. Jas su žemynu jungia ilgas siauras pylimas, kuriuo važiuoja traukiniai ir automobiliai.

Brangiausios pasaulyje bulvės – prancūzų pasididžiavimas (2)

Pačias brangiausias pasaulyje bulves augina prancūzai, gyvenantys Nuarmutjė saloje. ‘La Bonnotte’ bulvytės tokios gležnos, kad jos sodinamos ir nukasamos tik rankomis. Šie sūriu jūros vandeniu laistomi ir jūrų dumbliais tręšiami šakniavaisiai būna neįprastai saldaus skonio ir gali kainuoti iki 500 eurų už kilogramą.

Įvairialypis Marokas: trijų apsilankymų jam pažinti nepakako (4)

Viena populiariausių šalies vestuvių planuotojų Laura Vagonė, metų pradžioje net tris kartus apsilankiusi Maroke, pasakoja, kad viena artimiausių Europai Afrikos valstybių pirmąkart pasirodė visai kitokia, nei buvo rašoma.

Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas (1)

Pompėja – viena populiariausių vietų Italijoje, pernai joje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau kaip 3 milijonai.

Romantiška kelionė dviese: nuo gurmaniško baroko lėkštėje iki pasivaikščiojimo Marse (1)

Artėjant pavasariui kartu su gamta nubunda ir romantiški jausmai, kuomet kalbėti apie meilę ir pabėgimą dviese, rodos, norisi savaime. O kas begali būti geriau, jei ne tokių jausmų paskatintiems leistis į įspūdžių kupiną kelionę, kuri po žiemos sąstingio ne tik nubrauks kasdienių rūpesčių dulkes, bet ir sustiprins ką tik užsimezgusius santykius ar leis pažinti savo mylimą iš naujo?

Renkatės kelionę su antrąja puse? Atsižvelkite į savo santykių statusą

Dviese pasiklysti senojo Hanojaus gatvėse, šalti kopiant į Kilimandžarą ar kartu mėgautis „kvapniojo“ durano vaisiais skamba ne visai patraukliai? Tačiau būtent tokios atostogos, kurių metu išlipsite iš komforto zonos ir su antrąja puse dalyvausite tarsi savotiškame teste, bus vienas geriausių santykių išbandymų. Valentino diena – puiki proga pasiryžti tokiam iššūkiui ir pasidovanoti sau kelionę į geresnę antrosios pusės pažintį.

Filipinai: tūkstančių salų rojus, kuriame stebina gamta ir kabantys karstai

LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė, metų pradžioje tris savaites praleidusi egzotiškuose Filipinuose, tikina, kad į šį kraštą, turintį daugiau nei 7 tūkst. salų, visų pirma verta vykti dėl gamtos.

Atostogaujantiesiems pietuose: kaip nesusirgti sugrįžus į žiemą? (3)

Viena populiariausių kelionių tendencijų – šaltuoju metų laiku poilsiautojai noriai vyksta į šiltus kraštus, kur galima bent trumpam nusimesti žieminius drabužius ir išsitiesti paplūdimyje, maloniai kaitinant jau taip išsiilgtai saulutei.

Lietuvių išbandymas – 1000 km dviračiais Mongolijoje (1)

Mongolija – rečiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje, kurioje vidutiniškai gyvena 2 gyventojai kvadratiniame kilometre. Tai gana atšiauri šalis, kurios didžiulį plotą daugiausia sudaro stepės bei pusdykumės.

Japonijoje prasidėjo garsusis sniego festivalis

Saporo mieste prasidėjo garsusis Japonijos sniego festivalis. Visą savaitę festivalis džiugins miesto gyventojus ir svečius milžiniškomis skulptūromis iš sniego ir ledo.

Pirmą kartą vėžiu sergantis žmogus planuoja įkopti į Everestą (7)

Paskutinės vėžio stadijos ligonis, kuriam liko gyventi vos keli mėnesiai, planuoja tapti pirmuoju šia liga sergančiu žmogumi, kuris sieks įkopti į Everesto kalno viršūnę.

Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas

Vasario 9 d. Energetikos ir technikos muziejaus sienas nuspalvins pietų Azijos margumynai. Keliautojai Laurynas Sužiedėlis ir Vaida Simonavičiūtė pristatys autorinę fotografijų parodą „Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas“.

Papasakojo apie kelionę į išskirtinę šalį: svarbiausia ten – laimės paieška (2)

Butanas – vienintelė šalis, kuri deklaruoja einanti į laimę, laidoje „Labas rytas, Lietuva“ atskleidė šią išskirtinę šalį dvi savaites tyrinėjęs keliautojas Darius Radkevičius.

Knygos apie Palestiną autorė: kažkam mes irgi esame „kitokie“ (11)

Palestina – ilgus metus okupacijos kankinamas kraštas, teritorija pietrytinėse Viduržemio jūros pakrantėse arba... tiesiog žemė, kurioje gyvena žmonės, puoselėjantys savo ilgametes tradicijas ir norintys sulaukti rytojaus. Deja, žmogiškumas, kalbant apie Palestiną ar jos gyventojus, dažnai pamirštamas ir susitelkiama vien į neigiamus aspektus.