Šie abu atvejai panašūs tuo, kad dėl galimos žmogžudystės abiem atvejais buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, tačiau pastarieji atvyko tik tada, kai moterys jau buvo nužudytos ir beliko konstatuoti mirties faktą bei sulaikyti įtariamuosius nužudymu. Kodėl taip aštriai buvo reaguota į šiuos nužudymus?
Pirma – jau antri metai galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio tikslas ginti nuo smurtautojų artimoje aplinkoje galimas aukas, tiek moteris, tiek vyrus. Per įstatymo galiojimo laikotarpį pradėta apie 10.000 ikiteisminių tyrimų, tačiau kyla klausimas, kaip greitai jie baigiami, kiek bylų pasiekė teismus ir realiai kiek ir kaip buvo nuteista smurtautojų?
Manau, kad ši statistika nedžiugina. Antra – pažiūrėkime, kaip aukoms teikia pagalbą specializuoti pagalbos centrai. Situacija ir čia sudėtinga, nes dalinį finansavimą jiems skyrė tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurio nepakanka, todėl ne visada aukoms yra suteikta laiku ir tinkama pagalba.
Priimant bet kurį įstatymą, būtina užtikrinti jo suderinamumą su kitais teisės aktais ir užtikrinti, jei to reikia – finansavimą. Priimant minėtą įstatymą nebuvo užtikrintas nei tinkamas finansavimas (tiksliau – nebuvo skirta jokių lėšų), nei teisės aktų suderinamumas. Tai klausimai, kuriuos pirmiausia reikia spręsti, siekiant užtikrinti saugumą šeimose t.y. artimoje aplinkoje.
LRS žmogaus teisių komitetas jau svarstė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatų suderinamumą su Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Šių projektų imtasi, nes pareigūnai, įgyvendinantys Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, pastebi nemažai įstatymo praktinio taikymo spragų. Apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje būtų galima užtikrinti efektyviau, jei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nustatytos smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės būtų taikomos pradėjus ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas, remiantis šiuo specialiuoju įstatymu, pradedamas visais atvejais, kai yra smurto artimoje aplinkoje požymių. Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, visus procesinius veiksmus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, todėl praktikoje pasitaiko atvejų, kai netaikomos specialiajame įstatyme nustatytos smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės, o taikomos procesinės prievartos priemonės, nustatytos Baudžiamojo proceso kodekse, kurias skiria tik ikiteisminio tyrimo teisėjas gavęs prokuroro prašymą. Taigi, ne visais atvejais, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui yra garantuojama įstatyme nustatyta apsauga įpareigojant smurtautoją laikinai išsikelti ir nepalaikyti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu viso baudžiamojo proceso metu.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nustatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas privataus kaltinimo institutas, smurto artimoje aplinkoje atveju, turėtų išnykti ir pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą tvarką, nesvarbu ar yra nukentėjusiojo skundas, ar nėra, prokuroras privalėtų pradėti baudžiamąjį procesą, palaikyti valstybinį kaltinimą.
Tačiau šiuo atveju tik prokuroras gali pradėti baudžiamąjį procesą, todėl reikalingos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis būtų tinkamai ir aiškiai atskiriamos viešo ir privataus kaltinimo ribos, nustatyta aiški baudžiamojo proceso tvarka ir vykdymo subjektai, smurto artimoje aplinkoje atveju.
Susiklostė praktika, kad pareigūnai reikalauja raštiško smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sutikimo dėl pranešimo apie smurto atvejį specializuotam pagalbos centrui, kuris turėtų susisiekti su nukentėjusiu asmeniu ir jam suteikti nemokamą kompleksinę pagalbą. Įstatymo leidėjų tikslas - tiesiog nukentėjusįjį informuoti, kad su juo susisieks specializuotas pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, nes dažniausiai ką tik smurtą patyręs smurtą asmuo yra streso būsenoje, negali suprasti siūlomų paslaugų privalumų ir sutikimo nepasirašo, todėl jokių sutikimų neturėtų būti reikalaujama.
Specializuoti pagalbos centrai šiuo metu dirba tik darbo dienomis ir dienos metu, o smurto artimoje aplinkoje atvejai dažniausiai fiksuojami ne darbo dienomis ir vakaro ar nakties metu, todėl dažnai po įvykio smurtą patyręs asmuo iškarto nesulaukia pagalbos, tačiau ji iškart po įvykio tokiam asmeniui būtina.
Siekiama įtvirtinti, kad specializuotos pagalbos centrai dirbtų visą parą ir specializuotą pagalbą teikiantys specialistai iškarto po įvykio galėtų susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu ir pradėti jam teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Specializuotos pagalbos centrui turėtų būti pateikiami tik būtiniausi susisiekimui su smurtą patyrusiu asmeniu duomenys.
Baudžiamojo kodekso pataisomis siekiama užtikrinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugą ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, jei nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, teismas skirtų draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens.
Atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje ypatumus, nukentėjusysis, patyręs smurtą artimoje aplinkoje, jaučia psichologinę priklausomybę nuo smurtautojo, todėl įtariamojo buvimas kartu su nukentėjusiuoju sukelia neigiamą poveikį nukentėjusiajam.
Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis siekiama įtvirtinti, kai yra smurto artimoje aplinkoje požymių, kad įtariamasis visais atvejais būtų įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, taip pat būtų įpareigojamas nebendrauti, ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys, baudžiamojo proceso metu.
Šiuo metu dar nebaigti projektai, kaip reikalauja Seimo statutas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete, tačiau, manau, kad artimiausiu metu tai bus padaryta ir projektai pasieks Seimą.
Planuojama ieškoti galimybių padidinti statutinių pareigūnų atlygimus, o priėmus Policijos veiklos įstatymo pataisas tam tikrų pokyčių laukiama ir policijos pareigūnų darbo organizavime.