K. Miškinienė. „Mamadieniai“ turi likti kaip didesnė socialinė darbuotojų apsauga

 (21)
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – SRDK) jau apsvarstė naujos redakcijos Darbo kodekso (toliau – DK) projektui Seimo narių bei kitų suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus. Tikimės, kad Komitetas galutinę išvadą priims vasario mėnesį, kai bus suderintos pozicijos dėl atidėtų straipsnių.
Kristina Miškinienė
Kristina Miškinienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Darbo kodekso projekte siūloma didesnė sutarčių rūšių įvairovė

DK projektu siūloma išplėsti darbo sutarčių rūšių įvairovę ir įtvirtinti laikinojo darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, pameistrystės, darbo keliems darbdaviams sutartys. Komitete pritarta visoms naujoms darbo sutarčių rūšims, išskyrus nenustatytos apimties, ir pasiūlyta palikti sezonines darbo sutartis.

Tam, kad verslas galėtų sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, būtų mažinama šešėlinė ekonomika, nelegalus darbas, pateiktame DK projekte darbdaviui pasiūlytas platus darbo sutarčių rūšių spektras. Toks darbo sutarčių sąrašo išplėtimas būtų naudingas ne tik darbdaviams, tačiau ir patiems darbuotojams. Pavyzdžiui, nustatyta nauja įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonė, kai asmens praktinis mokymas yra organizuojamas darbo vietoje, o teorinis – profesinio mokymo įstaigoje. Didesnė darbuotojų įtrauktis per mokymosi priemonę padės išlaikyti ir kelti jų kvalifikaciją.

Komitete pritarta „mamadieniams“ ir „tėvadieniams“

Komitetas, atsižvelgdamas į demografinę situaciją ir siekdamas sudaryti geresnes sąlygas šeimoms auginti mažamečius vaikus, nusprendė siūlyti Seimui, kad išliktų pasiteisinę vadinami „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ bei galimybė tėvams rugsėjo 1 d. kartu su vaikas nuvykti į mokyklą. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, būtų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Šiuo metu dar derinami daug diskusijų sukėlę straipsniai dėl sutarčių nutraukimo su nėščiomis darbuotojomis, kurios dirba pagal terminuotą darbo sutartį.

Siūloma neatsisakyti pailgintų atostogų

SRDK siūlo palikti pailgintas atostogas darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems. Siūloma suteikti teisę Vyriausybei tvirtinti darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustatyti jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.

Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje taip pat galėtų būti suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustatytų kolektyvinės sutartys.

Siūloma stiprinti socialinę partnerystę

Šiuo metu tik apie 10 proc. dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungoms. Siekdamas skatinti socialinį dialogą, SRDK pritarė, kad darbo tarybos, t. y. nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, darbdavio iniciatyva būtų sudaromos visose darbovietėse, kuriose darbuotojų skaičius 20 ir daugiau. Tais atvejais, kai daugiau nei pusė darbuotojų priklausytų profesinėms sąjungoms, darbo tarybos būtų nesudaromos, o jų funkcijos perduodamos profesinėms sąjungoms. Darbo taryboms suteikta teisė vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai būtų įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbuotojų skaičius mažesnis negu 20, atstovavimo darbuotojams funkciją įgyvendina darbuotojų išrinktas patikėtinis.

Komitetas pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos bei pasisakė, kad liktų atskirai galioti Profesinių sąjungų įstatymas.

Dėl darbo sutarties pasibaigimo

Daug diskusijų komitete sukėlė DK numatytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju įspėjęs prieš penkias darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Taip pat Komitete kilo diskusijų dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Komitete susitarta, kad šiuo atveju darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Projekte siūloma, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės turi būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Vyriausybė pritarė, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai būtų išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo daugiau kaip dešimties iki dvidešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; daugiau kaip dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, siūlomos palankesnės sąlygos atleistiems darbuotojams gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri būtų padidinta iki 50 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio, o jos mokėjimas pailgintas iki 9 mėn.

Prie šių straipsnių svarstymo Komitetas dar ketina sugrįžti vasario pradžioje.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

V. Aleknaitė-Abramikienė. Kai kurie Vakarų krizės aspektai: konservatyvus žvilgsnis iš Lietuvos, arba atgal prie Huntingtono (II dalis) (31)

Pradėsiu nuo to, kuo baigiau pirmąją šio straipsnio dalį, – nuo teiginio, jog Vakarai yra Lietuvos geopolitinis būstas ir jos civilizacijos namai. Kitaip tariant, vienintelė vieta, kurioje lietuviai iš tiesų yra „namuose“ ir kuri tegali garantuoti Lietuvos valstybės išlikimą.

R. Sadauskas. Kai mokestis tampa gyventi trukdančia rakštimi (13)

Vaclovas su žmona Aldona ir dviem dukromis gyvena prieš 11 metų mirusios tetos sodyboje su didžiuliais senais klevais prie kluono ir kiekvieną svečią amsėjimu iš tolo pasitinkančiu lenciūginiu mišrūnu Sargiuku.

E. Gentvilas. Radikalūs pokyčiai be radikalų (136)

Baigiantis vasarai ir artėjant rinkimams į parlamentą, daugeliui gyventojų iš naujo kils klausimas: ką rinktis, kuriais politikais pa(si)tikėti, o gal išvis (ir vėl) nusispjauti per petį?

R. Paksas. Ar skėtį laikysime patys, ar vis norėsime, kad jį kiti palaikytų? (102)

Pastarųjų lietingų dienų fone ir nuskambėjus baigiamiesiems olimpiados Brazilijoje akordams, ramybės neduoda keli klausimai. Ne, anaiptol ne dėl to, kas kaltas, kad lietuviška vasara tokia šlapia. Ir kad olimpinės viltys buvo didesnės negu mūsų atletų galimybės.

A. Bagdonas. Didžiausia ambicija – didesni atlyginimai (25)

Algų didinimas – tarsi politikų pažadų olimpiada prieš kiekvienus rinkimus. 2012 metais reklaminiai stendai mirgėte mirgėjo antraštėmis, jog minimali alga jau 2013 metais sieks 1500 litų. Kiti skelbė, jog 1500 per mažai, todėl bet kokia kaina bus siekiama atlyginimą pakelti iki 1800 litų. Dabar 2016 metai, minimali alga pakilo iki 380 eurų (1312 litų) neatskaičiavus mokesčių, tačiau vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis tiek vienas mažiausių Europoje. Mus lenkia tokios šalys kaip Latvija, Turkija, Slovakija, Čekija.