Štai DELFI portalo informacija: „Trečiadienį premjeras pratrūko LRT televizijos eteryje. Lig šiol susilaikęs nuo aštresnių vertinimų bet kurių koalicijos partnerių adresu, A. Butkevičius pareiškė, kad LLRA tikslas – „kelti chaosą valstybėje“.
Jis taip pat atvirai kalbėjo tema, kurios iki šiol vengdavo. Tai saugumiečių pareiškimai apie galimus LLRA vadovybės ryšius su Rusija. Tiesa, visiškai atvirai jis to nepasakė – LSDP lyderis kalbėjo apie „tam tikrų tarnybų informaciją“.
Čia pabrėžtini du momentai. Pirmasis - LLRA tikslas kelti chaosą valstybėje. Antrasis - galimi LLRA ryšiai su Rusija.
Pirmasis iš minėtų momentų - tai akivaizdi tiesa. Ją galutinai supratome, kai pamatėme, kad Lietuvą valdo du ministrai pirmininkai: Algirdas Butkevičius ir Valdemaras Tomaševskis.
Pirmasis iš jų priima sprendimą, antrasis – tą sprendimą pakeičia kitu.
Taip atsitiko skiriant Energetikos ministerijos vadovus. Todėl reikia pritarti A.Butkevičiaus teiginiui, kad LLRA tikslas – kelti chaosą valstybėje. Chaosas buvo keliamas ir tada, kai V. Tomaševskis skundė pasauliui Lietuvą, kurioje esą pažeidžiamos lenkų mažumos teisės, nors tokių teisių, kokias turi lenkai Lietuvoje, neturi nė viena Vakarų valstybė. Apie tai sakė ir prezidentas Valdas Adamkus savo interviu DELFI.
Chaosas keliamas ir dabar, kai LLRA nevykdo teismų sprendimo, kuriame pasakyta, jog negali būti jokių dvikalbių gatvių ir vietovių užrašų. Demokratinėse šalyse nevykdanti teismo sprendimo partija būtų nedelsiant nubausta ir net panaikinta. Lietuvoje niekaip neatsiranda tokios institucijos, kuri priverstų gerbti Lietuvos teismų sprendimus,
Antrasis momentas - specialių tarnybų informacija apie LLRA galimus ryšius su Rusija. Šią informaciją gali patvirtinti ar paneigti tik tie asmenys, kuriems slapta informacija prieinama.
Neabejoju, jog A. Butkevičius apie tai prabilo ne pažiūrėjęs į lubas, o gavęs informaciją iš specialiųjų tarnybų.
Kokie labiausiai tikėtini tolesni politiniai veiksmai? Galimi tokie scenarijai:
1. Politinė taryba pasiūlo LLRA išeiti iš koalicijos.
2. LLRA pati išeina iš koalicijos.
3. Koalicija nekinta, ministrų ir viceministrų kandidatūros suderinamos.
Pirmasis scenarijus būtų protingiausias, bet Politinei tarybai reikės atsakyti į šiuos tris klausimus: ar gali LLRA toliau būti koalicijos partneriu, kai šio partnerio tikslas kelti chaosą valstybėje, kuris tiesiog dovana nedraugiškoms mums valstybėms; ar gali LLRA būti koalicijos partneriu, jei specialios tarnybos kalba apie galimus jos ryšius su Rusija?
Ir ar Politinė taryba, atsisakiusi visų viceministrų, kurių pavardės figūruoja specialiųjų tarnybų dokumentuose, taikys kitus standartus LLRA?
Antrasis scenarijus mažai tikėtinas, nebent LLRA išeitų iš koalicijos, pareiškusi, kad ją privertė taip pasielgti. Tokio manevro tikslas - sutelkti daugiau šalininkų renkant Vilniaus merą ir savivaldybę.
Ir, pagaliau, trečiasis scenarijus, kurio pasekmė: rytdiena bus tokia pati kaip ir vakarykštė.
Dar trumpam grįžkime prie pirmo ir antro scenarijų. Man suprantamas noras žarijas žarstyti svetimomis rankomis, kitaip sakant, tikėtis, kad LLRA pati išeis iš koalicijos (to norėtų kiti trys partneriai), arba, kad minėti trys partneriai LLRA pašalins iš koalicijos (to norėtų LLRA). Matysime įdomių politinių žaidimų. Bet jie visi baigsis tik tada, kai LLRA nebeliks valdančiųjų tarpe.
Ad maiorem Dei gloriam (didesnei Dievo garbei).
Pabaigai keletas pastebėjimų apie Politinę tarybą. Konstitucija nenumato tokios institucijos, kuri pati priima svarbiausius valstybinius sprendimus ir kurios sprendimai būtų privalomi ministrams ir Seimo nariams.
Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtoje dalyje sakoma: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.“
O tai reiškia, kad jokių politinių tarybų sprendimai jiems neprivalomi. Valdančioji koalicija gali susitarti dėl ministrų, bet viceministrų parinkimas yra tik paties ministro, o ne kokios nors politinės tarybos prerogatyva.
Aš jau nekalbu apie kitus valstybinius postus.
Deja, Lietuvoje matome, kaip susirinkusi Politinė taryba dalina postus ir sprendžia valstybinės reikšmės klausimus savo sprendimus privaloma tvarka brukdami Seimui ir ministrams. Vietoje nekonstitucinės politinės tarybos galėtų būti Seimo politinių frakcijų vadovų pasitarimas, kuriame ir būtų aptariami svarbiausieji klausimai. Tada politinių partijų vadovai (jei jie ne Seimo nariai) negalėtų nurodinėti Seimui, ką jis turi daryti, o ko ne. Ir nebūtų tokio precedento, kada dėl vienos viceministrės ima siūbuoti visas valstybės laivas.
Bet yra, kaip yra. O turėtų būti kitaip.