Naujas socialinis modelis parašytas, bet jau – ant ledo. Jei tikėti Seimo pirmininke, ten ir liks.
Lovų skaičius ligoninėse, kaip prieš ketverius metus buvo didžiausias ES 1000 žmonių, taip ir liko. Kaip prieš ketverius metus vaistams ir gydytojams skirtus pinigus leidome per ligoninių kaminus, taip ir šį rudenį rūksime. Kaip mūsų gydytojas buvo blogiausiai apmokamas ES, taip ir liko. Skirtumas tik, kad 2012 metais jis varė dirbti į Norvegiją, Daniją ir D.Britaniją, o 2016 metais – jau ir į Lenkiją.
Vietoj sveikatos apsaugos reformos – bobučių legendos apie kyšius kas trečiam gydytojui (bananas + saldainis už 0,6 Eur). Bendrasis pagalbos centras kaip pjovė grybą 2012-aisiais, taip sau ir pjauna. Darbo biržos šieno ravėjimo filialas.
Žmonių skaičius kaip mažėjo prieš ketverius metus, taip mažės ir rudenį. Studentų – tūkstančiais mažiau, o „universitetų“ visada – tiek pat.
Kokią gausybę (54?) „aukštųjų“ turėjome 2012-ųjų spalį, su tokia ateisime ir į 2016-ųjų Seimo rinkimus. Vivat academia! / Vivant professores! / Vivat rector et prorector, / Qusiquis nostri est protector / Et omnes collegae! Kasdien vis prasmingiau skambančios „Gaudeamus igitur“ eilutės: Kad ir kas būtų mūsų užtarėjai / Ir visi kolegos.
Ligoninės kaunasi dėl lovadienių: sloga ne sloga – į reanimaciją. Universitetai – dėl mokslui dar prieš gimstant mirusių sielų. „Gaudeamus igitur“ giedoti tinka ir daugybos lentelės nemokantieji, tik štai studentų himno jie net teoriškai neįgalūs išmokti. Miesteliai ir kaimai kaunasi dėl tuščių mokyklų. Mokytojams, ne mokiniams. Visi kartu nagais ir ragais – dėl ES pinigų.
Net ir arkliui jau aišku, kad dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos netrukus Lietuvoje neliks dešimčių tūkstančių pigiausių darbo vietų. Tačiau kaip prieš ketverius metus štampavome neįgalius matematikai abiturientus, taip ir rudenį štampuosime. Visą Vyriausybės dėmesį sutelkdami ne į maksimalias algas galinčių užsidirbti galvų lavinimą, o tik į dejones skleidžiančius MMA gavėjus. Kada ir kokioje šalyje proveržį padarė žmogus su MMA saujoj?
Kaip 2012 metais kišome pinigą į mokyklų pastatus, taip ir 2016-ųjų spalį kišime. Tik stipriau. Mokykla, netekusi mokinių, bet turinti daug mokytojų ir dar daugiau užtarėjų (Quisquis nostri est protector) – šios vargo koalicijos prioritetas!
Mokyklų pastatų išlaikymas – skaičiuojant vienam moksleiviui – per metus mokesčių mokėtojams brango daugiau kaip 6 procentais! Kiek galima būtų pridėti geriems mokytojams ir geroms mokymo priemonėms, jei užpernai mokyklų pastatų šildymui, kuris dar ir pigo, komunalinėms paslaugoms, valytojoms, išleista 193 mln. eurų, o mokytojų algoms – 420 milijonų?
20 mln. eurų nenaudojamiems pastatams ir tuščioms patalpoms! Bet ne Valdovų rūmai? O jei padauginsim iš 26 metų? Kiek Valdovų rūmų išeitų? Pusėje mokyklų vienam moksleiviui tenka 18 kv. m ploto. Tikrai neankšta. O penktadalyje mokyklų šis rodiklis – per 45 kv. metrų. Tai juk dviejų kambarių butas. Kurį reikia šildyti, plauti, vėdinti, remontuoti. Kas lieka mokytojui ir svarbiausia – mokinio galvai lavinti?
Bet ar kas nors iš Seimo atkreipė dėmesį į Laisvosios rinkos instituto paskelbtą tyrimą? Bent vienam tautos išrinktajam šovė mintis sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir siūlyti užkimšti plyšį, pro kurį švilpia milijonai, skirti mūsų vaikų geresniam išmokslinimui? Kelis vakarus per žinias krizenome iš švietimo ir mokslo ministrės oficialaus vizito Londone su nuosavu vyru.
Galvos – pagrindinis, o gal jau ir vienintelis garantuotas gamtos išteklius XXI a. – niekam pas mus nerūpi. Konservatyvūs britai šeštus metus reformuoja mokyklą, kirčiuodami taip: gimtoji kalba + matematika ir gamtos mokslai. O mes svaičiojame, kaip čia moksleivio neperkrovus galvos lavinimo pratybomis, kaip čia nenuvarginus vaiko, kad jis streso nepatirtų, kad tik jis visą savo laiką galėtų skirti žaidimukams išmaniuoju.
Koks po velnių dar malonumas, kai rengiame vaikus epochai, kurioje nebus pigių darbo vietų ir rinkos dalyviams su perpučiama galva? Kaip mėgsta kartoti puikus pedagogas, Š. Aleichemo gimnazijos direktorius M. Jakobas, mokymasis yra sunkus darbas, bet jei žmogus mokykloje neišmoks sunkiai dirbti, tai ir darbo rinkai jis netiks.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimo apie iššūkius Anglijos švietimo sistemai išvada: moksleiviai su prastais matematikos ir raštingumo įgūdžiais neturėtų būti priimami į universitetus. Mokyti nesimokančius – per brangu net turtingai valstybei. O Lietuvai ne?
Vilniuje viešėjęs D. Britanijos premjerų G. Browno ir D. Camerono švietimo patarėjas J. Simonsas, paklaustas, kaip jam atrodo mūsų švietimo sistema, mandagiai atsakė, kad ji jam pasirodė komplikuota. Bet paskui J. Simonsas tiesiai kirto: būtina supaprastinti mokyklų finansavimo tvarką, nešvaistyti pinigų pustuštėms mokykloms išlaikyti, o ypatingą dėmesį skirti gimtajai kalbai, matematikai ir gamtos mokslams, nes tai – visko pagrindas: „Žemo lygio išsilavinimas žmogui galbūt suteiks daugiau laimės vaikystėje, bet nepadarys jo laimingo tolesniame gyvenime. “
Menate garsųjį P. Rimšos paveikslą su verpimo rateliu („Lietuvos mokykla 1864–1904“)? Vaizdžiai kalbant, malonumų mokykla, mokykla be sustiprintų lietuvių kalbos, matematikos, chemijos ir fizikos – pati tikriausia Lietuvos vargo mokykla XXI a. Pigus ir užguitas mokytojas – ar gali toks parengti jaunąją kartą ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams?
Klauskime toliau. Ar šita valdančioji koalicija, kuri pustuščių mokyklų pastatų išlaikymą paskelbė oficialiu Vyriausybės tikslu, gali mokykloms suteikti bent viltį turėti tokį mokytoją, kurio reikalauja XXI a. iššūkiai? Negali. Kas tada laukia Lietuvos? Vargo mokykla. O kas mūsų laukia su Vargo mokykla? Vargo vakarienė be laiko pasenusių Seimo ir Vyriausybės meškų cirke.
Vivat et Res publika / Et qui illam regunt! Arba: Venit mors velociter, / rapit nos atrociter, / Nemini parcetur. Pagaunate, Respublikos visi vadovai? Nieko nepasigaili mirtis. Ar neatrodo keista, kad kurią „Gaudeamus igitur“ eilutę beužtrauki, jau dabar skamba dviprasmiškai? O jei ir toliau taip, kaip tuos ketverius metus, kas bus dar po ketverių? Taigi džiaukimės?