Vis dėlto, praktinis referendumų taikymas atskleidžia jų neigiamą poveikį sprendimų priėmimo procesui. Jis ne tik sulėtėja, bet ir tampa rizikingas, nes rinkėjai dažnai nėra gerai informuoti ir balsuoja netikrumo sąlygomis. Todėl referendumų teikiama nauda (t. y. skaidresni sprendimai ir visuomenės atstovavimas) yra mažesnė už patiriamus kaštus (laiko ir finansinius išteklius, panaudotus referendumo organizavimui). Tai ypač būdinga Rytų Europos valstybėms (tarp jų ir Lietuvai), įprastai susiduriančioms su mažesniu rinkėjų aktyvumu.
Dažnesnis referendumų rengimas – sprendimas visuomenės atstovavimo spragoms?
ES lygmens rinkimai bei referendumai ES svarstomais klausimais įprastai sulaukia mažo rinkėjų aktyvumo. Juose dažniau linkę balsuoti tam tikro socialinio sluoksnio atstovai (t. y. išsilavinę rinkėjai, gaunantys aukštesnes pajamas bei gyvenantys didmiesčiuose). Ši tendencija aiškiai pastebima ir Lietuvoje.
Vis dėlto tokia rinkėjų koncentracija balsavimo procese reiškia ir didesnį šios grupės žmonių atstovavimą, lyginant su rečiau balsuojančiomis rinkėjų grupėmis. Dėl šios priežasties referendume priimti sprendimai gali būti palankesni aukštesnio socialinio sluoksnio atstovams, geriau atliepti jų, o ne plačiosios visuomenės nuomonę. Taigi, tokie sprendimai galėtų iššaukti visuomenės nepasitenkinimą ir socialinius neramumus. Tuo tarpu ES politinių veikėjų, priklausančių skirtingoms partijoms, priimti sprendimai laikomi labiau teisėtais ir proporcingiau atstovaujančiais ES visuomenę.
Taip pat referendumai gali būti pasitelkti politiniais (partiniais), o ne tiesioginio visuomenės interesų atstovavimo tikslais. Siekiant sumažinti organizavimo kaštus, ES valstybės narės referendumus neretai organizuoja kartu su nacionalinio lygmens rinkimais (pvz., parlamento, savivaldybių ar prezidento).
Tokiu atveju referendumuose svarstomi klausimai gali tapti politinių partijų rinkiminės kampanijos įrankiu, siekiant pritraukti daugiau rinkėjų. Taigi, rinkėjų balsas referendume tampa neatsiejamas nuo jų balso nacionaliniuose rinkimuose.
Kitaip tariant, tikėtina, kad balsuodamas referendume, rinkėjas balsuos už tam tikrą alternatyvą labiau paveiktas palaikomos politinės partijos agitacijos, o ne vadovaudamasis asmeninėmis politinėmis nuostatomis (net tada, kai šios nesutampa su partijos pozicija).
Tai taip pat mažina tikimybę, kad rinkėjas savarankiškai domėsis referendume svarstomu klausimu ir formuos savo asmeninę poziciją, jeigu ši dar nėra susiformavusi. Tokiu atveju palaikomos politinės partijos pozicija tarnauja rinkėjams kaip pasirinkimo kompasas.
Be to, referendumų organizavimas neretai tampa politinio proceso dalimi. Vengdami svarstyti jautrius visuomenei klausimus ir priimti visuomenėje nepopuliarius sprendimus, politikai yra linkę perkelti sprendimo naštą visuomenei, atsiklausiant nuomonės referendumo metu. Tokiu būdu sumažinama asmeninė atsakomybė už jautrių sprendimų priėmimą ir mažiau rizikuojama prarasti rinkėjų palaikymą artėjančiuose Europos Parlamento ar nacionaliniuose rinkimuose.
Rizikingi referendumų rezultatai
ES valstybių narių piliečiai menkai domisi ES svarstomais klausimais. Šią tendenciją perteikia ir mažas (ypač Rytų Europos valstybių) rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rikimuose, kuriuose vidutiniškai balsuoja vos daugiau nei pusė visų galimų rinkėjų. ES politika nesidomintys ir referendumuose balsuojantys rinkėjai gali lemti rizikingų sprendimų priėmimą.
Pirmiausia todėl, kad balsuojant referendumuose jie dažnai nėra gerai susipažinę su pagrindinio klausimo specifika (tai ypač pastebima užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityse). Tokiu atveju piliečių balsavimas dažniau yra ekspresyvus, pagrįstas emocijomis, požiūriu į valdančiuosius, dominuojančią nuomonę žiniasklaidoje, noru išreikšti protestą, o ne objektyvia informacija ir sukauptomis žiniomis, formuojančiomis aiškią rinkėjo poziciją.
Negana to, tokios nenuoseklios rinkėjų politinės nuostatos gali lemti nekryptingą ES politiką. Šiuo atveju privalomų referendumų organizavimas laikomas ypač rizikingu, nes balsavimo rezultatai privalo būti įgyvendinti priimant politinius sprendimus, nepriklausomai nuo jų galimos žalos.
Menkas referendumų organizavimo efektyvumas
Tiesioginė demokratija ir dažnas referendumų organizavimas veikia tik mažesnėse valstybėse (pvz., Šveicarija, Liuksemburgas, Lichtenšteinas), tačiau yra iš esmės neadekvatus pasirinkimas tokioms struktūroms kaip ES. Pastaroji laikoma išskirtiniu objektu tiek dėl savo dydžio, tiek dėl geografinio išsidėstymo bei politinės struktūros. Tarp ES valstybių esantys politiniai, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai skirtumai referendumų įgyvendinimą paverčia kur kas sudėtingesniu procesu negu mažose valstybėse.
Skirtingos politinės kultūros ir didelis rinkėjų skaičius gali vesti ne tik į aklavietę sprendimų priėmimo procese, bet ir sukiršinti tiek ES valstybes, tiek visuomenes. Pavyzdžiui, balsavimas jautriais visuomenės klausimais (pvz., vaikų teisių apsaugos, LGBT ir kt.) parodytų aiškius skirtumus tarp dažnai labiau liberalių Vakarų Europos valstybių ir konservatyvesnių Rytų Europos šalių. Dažnesnis šių klausimų eskalavimas žiniasklaidoje balsavimo laikotarpiu skatintu šių visuomenių susipriešinimą.
Nors ES institucinė sąranga gali būti tobulinama siekiant sumažinti tarp valstybių esančius skirtumus ir padidinti referendumų efektyvumą, tai reikalautų didelių ES valstybių prisitaikymo kaštų. Valstybių narių institucinės sąrangos skirtumai neleidžia užtikrinti vienodo referendumų vykdymo efektyvumo.
Pavyzdžiui, valstybės skiriasi savo politinės kampanijos taisyklėmis (kai kuriose šalyse politinė kampanija ir partijos turi didesnę įtaką rinkėjų balsavimui), referendumų organizavimo piliečių iniciatyva tvarka (reikalaujamas skirtingas rinkėjų parašų skaičius) bei referendumo rezultatų privalomumu (patariamieji ar privalomi referendumai). Šis neefektyvumas galėtų būti sprendžiamas suvienodinant ES šalių referendumų rengimo taisykles, tačiau tai reikalautų tiek finansinių, tiek laiko išteklių, būtinų institucinių taisyklių keitimui.
Be to, tai galėtų sukelti ES valstybių narių nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, politinės partijos tam tikrose šalyse galėtų prieštarauti piliečių parašų skaičiaus, reikalingo referendumo inicijavimui, mažinimui, nes tai reikštų didesnės galios rinkėjams suteikimą.
Rinkėjų įtraukimo alternatyvos referendumams
Dažnesnis referendumų organizavimas ypač prieštarautų Rytų Europos valstybių (kartu ir Lietuvos) interesams. Referendumų organizavimas šiose valstybėse nepateisintų lūkesčių – dideli organizavimo kaštai (atsižvelgiant kartu ir į mažesnį šių valstybių biudžetą) bei menkas rinkėjų aktyvumas neatneštų lauktos naudos. Todėl pirmiausia yra siūloma ES referendumus organizuoti tik itin jautriais klausimais, dėl kurių partijos negali rasti bendro sutarimo. Tokio pobūdžio klausimų svarstymas Europos Parlamente ir bet koks priimtas sprendimas gali sulaukti visuomenės nepasitenkinimo.
Tuo tarpu konsultavimasis su piliečiais referendumų metu gali sumažinti politinį visuomenės pasipriešinimą. Todėl, siūloma teikti prioritetą patariamojo pobūdžio referendumams, vengiant privalomųjų. Nors teorinės prielaidos nurodo, kad tokio pobūdžio referendumai yra kur kas efektyvesni už patariamuosius, jie kelia papildomą iššūkį dėl rizikingų sprendimų priėmimo. Tuo tarpu patariamieji referendumai yra lankstesni, nes leidžia aklai nesekti referendumo rezultatais.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad retesnis referendumų organizavimas nereiškia prastesnio visuomenės atstovavimo ar įtraukimo. Alternatyva jiems – aktyvesnis suinteresuotųjų grupių įtraukimas į diskusijas, padėsiantis pasiekti tą patį tikslą, patiriant mažesnius laiko ir finansinių išteklius. Toks kelias būtų tvaresnis nei periodinis kvietimas balsuoti referendumuose, kadangi tai leistų nuosekliai didinti rinkėjų žinojimą apie ES ir įtrauktų juos į politinių klausimų svarstymo procesą.
Be to, ES svarstomų klausimų viešinimas palankesniu rinkėjui būdu padėtų užtikrinti didesnį susidomėjimą, todėl, siūloma aktualią informaciją pateikti glaustai ir vidutiniam rinkėjui suprantama kalba.
Pavyzdžiui, aktyviau pasitelkiant socialinius tikslus ar naujienų portalus, siekiant, kad tokio pobūdžio informacija dažniau pasirodytų rinkėjų naujienų sraute. Tai padėtų spręsti iššūkius, susijusius tiek su menku piliečių susidomėjimu ES svarstomais klausimais (ir todėl mažu aktyvumu referendumuose), tiek su balsavimu netikrumo sąlygomis (menku rinkėjų informuotumu), vedančiu prie rizikingų sprendimų.
