A.Lašas. Naujas Lietuvos įvaizdis: LT – lavinimas ir technologijos

Nesenai JAV respublikonų leidžiamas žurnalas „The Ripon Forum“ paskelbė interviu su Estijos prezidentu Toomasu Hendriku Ilvesu. Perskaitęs jau ne pirmą tokio tipo Estijai panegirikos kupiną straipsnį, negaliu atsistebėti, kaip aiškiai mūsų šiauriniai kaimynai yra apsibrėžę savo šalies viziją ir kaip nuosekliai ją vykdo.

Kokia tai vizija? E-stonia – balsavimas internetu, elektroninės valdžios vystymas, interneto prieinamumo plėtra, elektroninės mokesčių sistemos įvedimas ir dar daugelis kitų aspektų. Vienu žodžiu – elektroninė Estija! Ir tai ne tik deklaratyvus rinkodarinis triukas, bet ir reali strategija siekianti, jog Estija pirmautų pasaulyje pagal įvairius e-parametrus. Paprasta, aišku ir praktiška.

Tuo tarpu mes, lietuviai, su savo polinkiu į mistiką ir nostalgija vėlyviesiems viduramžiams, pasirinkome drąsios šalies įvaizdį. Gedimino Kirkilo vyriausybei šios koncepcijos sukūrimas kainavo pusantro milijono litų. Atėjus krizei ir naujai valdžiai, projektas buvo oficialiai nutrauktas ir iki šiolei nebesigirdi apie jo atgaivinimą. Nemanau, kad jis turi šansą antram gyvenimui. Vien Drąsios šalies aliuzija į „Drąsos kelią“ sukelia ganėtinai dviprasmiškus jausmus. Aišku, užsieniečiams tai nė motais, bet juk šalies įvaizdis turi būti priimtinas ir daugumai visuomenės.

Tiesa, yra išvystyta ir kita idėja – nacionalinis prekės ženklas. Čia irgi neapsieita be skambaus šūkio, savo polėkiu ir dvasia nedaug besiskiriančio nuo pirmojo: Lietuva – Baltijos širdis. Šis projektas ir toliau sėkmingai gyvuoja. Viešoji įmonė tuo pačiu pavadinimu rengia fotokonkursus ir kitaip populiarina savo idėją.

Lyginant mano minėtus du šūkius su estų koncepcija, užkliūva ne tik lietuviškų variantų neapibrėžtumas, bet ir jų orientacija į vietinį (ar emigravusį) vartotoją, susipažinusį su regiono istorija. Šūkis „Baltijos širdis“ dar bent apibrėžia tam tikrą geografinę vietą, o drąsios šalies įvaizdis iš esmės gali būti pritaikytas beveik bet kuriai pasaulio šaliai. Be to, kitaip nei estiškame variante, abi frazės nieko konkretaus nepasako nei apie mūsų pasiekimus, nei apie mūsų ateities siekius.

Nors rinkodaros sritį palikau prieš daugiau nei dešimtmetį, Estijos prezidento interviu sujudino senus instinktus. Ant ko būtų galima statyti pragmatiškesnį Lietuvos įvaizdį? Aš išskirčiau dvi sritis.

Visų pirma – mokslas. Nors iki šiolei mūsų universitetai negali pasigirti aukšta mokslo kokybe, žymus Lietuvos gyventojų su aukštuoju išsilavinimu procentas daro įspūdį. To nevengia pabrėžti ir mūsų valdžios atstovai, pristatinėdami Lietuvą svečiose šalyse. Mokslo kokybė tebūna mūsų strateginė siekiamybė.

Antras aspektas – technologijos. Nemanau, kad kam nors reikia priminti Lietuvos lazeristų ir biotechnologų pasiekimus. Apie juos mes be perstojo giriamės ir užsieniečiams. Nors tai yra ganėtinai siauros nišos šalies ekonomikos mastu, jų pavyzdys – įkvepiantis. Tai nesenai pabrėžė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė brolių Vizbarų įmonės „Brolis Semiconductors“ atidaryme.

Taigi iš šių dviejų kertinių akmenų galima sudėti labai aiškią ir praktišką šalies koncepciją. Pasitelkus ir anglų, ir lietuvių kalboje vartojamą sutrumpinimą LT, naują įvaizdį galima būtų formuluoti taip: LT – Learning & Technology. Lietuviškas variantas skambėtų – LT – lavinimas ir technologijos.

Sutinku, kad tai ganėtinai technokratiškas įvaizdis, nekeliantis romantinių jausmų. Taip, jis neprivilios ir daugiau užsienio turistų, beieškančių viduramžių ar sovietinių laikų egzotikos. Tai kam tokio įvaizdžio reikia? Visų pirma tam, kad mes patys susivoktume, kurlink sukti ir kokią Lietuvą norime matyti ateityje.

O tada beliks sunkiausia dalis – kad įvaizdis taptų kūnu ir gyventų tarp mūsų. Esu įsitikinęs, jog tokios pastangos bus geriausia Lietuvos reklama pasauliui. Kas už?