Apklausų duomenys rodo, kad dabar tokiam žingsniui pritartų tik penktadalis suomių, tačiau ministro nuomone, tai galima būtų pakeisti pradėjus atvirą ir nuoširdžią diskusiją dėl narystės NATO.
„Manau priežastys NATO narystei dabar stipresnės nei bet kada anksčiau. Kaimynystėje vykstantys debatai neturėtų būti staigmena Rusijai. Jie patys tai prišaukė, - kalbėjo C. Haglundas, primindamas 2008 m. Maskvos karą su Gruzija ir dabartinius įvykius Ukrainoje. - Nors Rusija dabar nėra grėsmė Suomijai, ji nenuspėjama“.
Anot gynybos ministro, Suomijos narystė Aljanse Rusijai grėsmės nekeltų, o ekonominių santykių pablogėjimas tarp Helsinkio ir Maskvos tebus laikinas reiškinys.
„Suomijos narystė grėsmės nekeltų niekam. Jei pažvelgtume į bendriją, kuriai Suomija natūraliai priklauso, tai būtų NATO, - tikino pašnekovas. - Rusija nupiešė tikrai liūdną paveikslą jei Suomija taptų NATO nare. Jie turėtų atidžiai pažvelgti į veidrodį (...) Jie nesilaikė pasirašytų susitarimų, todėl kaimynų pasitikėjimas smuko“.
Ministro nuomone, Suomija galėtų surengti referendumą dėl tapimo Aljanso nare po 2015 metų rinkimų, juolab, kad kadenciją netrukus pradėsiantis premjeras Alexanderis Stubbas išreiškė viltį Suomiją matyti NATO.
Paklaustas apie JAV ir Europos Sąjungos (ES) įvestas sankcijas Rusijos vyriausybės pareigūnams ir verslininkams, C. Haglundas pareiškė, jog ginklų embargas Maskvai „būtų kur kas logiškesnis žingsnis nei verslininkų finansinių aktyvų įšaldymas“.
5,5 mln. gyventojų turinti Suomija iš Rusijos imperijos gniaužtų išsivadavo po 1917 m. bolševikų revoliucijos, o nepriklausomybę ryžtingai apgynė 1939-1940 m. Žiemos karo metu. Šaltojo karo laikais Helsinkis ekonominio bendradarbiavimo pirmenybę teikė Vakarams, tačiau vengė politinės konfrontacijos su Maskva. Abi valstybės šiuo metu dalijasi 1 300 kilometrų ilgio siena.
