„Mums buvo duotas įsakymas pasiduoti, - sakė Pavelas, kurio balse girdėjosi nuovargis. - Įsakymas yra įsakymas, tačiau šįkart aš nenorėjau paklusti“.
Pavelas priklauso grupei karių, kurie pirmadienį kirto sieną, ieškodami apsaugos po to, kai susirėmė su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose. Pasak Rusijos, tą karių grupę sudaro daugiau nei 400 žmonių.
Visgi, pasak kai kurių karių, tai nebuvo dezertyravimas, kaip tai pateikia Maskva.
„Mums baigėsi amunicija, negalėjome kautis 24 valandas. Gavome įsakymą pereiti sieną. Nenorėjome pasiduoti, tačiau tai buvo vienintelė išeitis“, - naujienų agentūrai AFP sakė kitas kariškis.
Dauguma karių nepanoro susitikti su nedideliu būriu žurnalistų, kuriuos Rusijos gynybos ministerija atskraidino į pasienyje esantį Gukovo kaimą su jais pasimatyti, ir rado prieglobstį netoliese esančioje miškingoje vietovėje.
Piktai modamas į kamerų pusę, karys sakė, jog nenori dalyvauti šioje Rusijos armijos reklaminėje akcijoje. Jis atsisakė nurodyti savo pavardę ir paneigė, jog pabėgo iš mūšio, kad pereitų į priešo pusę.
„Nenoriu, kad mano šeima laikytų mane išdaviku, - sakė Pavelas. - Nežinau, ką rusai jums pasakoja, tačiau tarp mūsų nėra nė vieno žmogaus, kuris ketintų čia pasilikti“.
„Ukraina yra mūsų šalis, ir neabejoju, kad mūsų kova su sukilėliais, yra teisinga“, - pridūrė Pavelo bendražygis.
Po virtinės nesėkmių šį pavasarį Ukrainos pajėgos pastarosiomis savaitėmis priartėjo prie sukilėlių kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų, mėgindamos atkirsti juos nuo sienos ir sustabdyti ginklų srautą iš Rusijos.
Rusijos valdžia pranešė, kad sieną kirto 438 ukrainiečių kariai. Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės tai nušvietė kaip masinį demoralizuotų ukrainiečių dezertyravimą bėgant nuo konflikto, kurio jie neremia.
Apie 180 karių kiek vėliau grįžo į Ukrainą, nurodė Rusijos federalinė saugumo tarnyba, kontroliuojanti pasieniečius.
Ukrainos saugumo pareigūnai Kijeve pirmadienį nurodė, kad grupė Ukrainos karių ir pasieniečių, kurie daugiau kaip tris savaites buvo įstrigę tarp Rusijos pasienio rytuose ir prorusiškų sukilėlių vakaruose, paryčiais kirto sieną ir perėjo į Rusijos teritoriją.
Jie pabrėžė, kad tai buvo suplanuota operacija, kuria buvo siekiama deblokuoti šovinių pristigusį Ukrainos karinį dalinį šalimais Červonopartyzansko.
„Jie atėjo spontaniškai, jie nebuvo gavę įsakymo, jeigu jie jį būtų gavę, mes būtumėme perspėti“, - AFP sakė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) regioninio biuro pareigūnas Vasilijus Malajevas.
„Mums buvo akivaizdu, kad jie nepuola sienos, kadangi jie buvo neginkluoti. Būtų beprotybė atakuoti Rusiją“, - pridūrė jis.
V. Malajevas atmetė kaltinimus, jog Rusija priėmė karius, kad pasinaudotų tai dėl viešųjų ryšių.
„Tai labiau humanitarinė operacija“, - pridūrė jis.
„Jeigu kariai nori likti Rusijoje, tai jie čia laukiami. Jie gali likti čia kiek nori ir gauti prieglobstį“, - pridūrė jis.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kurios stebėtojų yra toje sienos perėjoje, antradienį nurodė, kad jos žmonės negirdėjo apie jokius atvejus, kad ukrainiečių kariai būtų prašę prieglobsčio.
Apsuptas mikrofonų ir kamerų Antonas Šingara, vienas iš kelių ukrainiečių karių, panorusių nurodyti savo pavardę, džiaugėsi šiltu Rusijos armijos sutikimu, parodytu „slavų broliams“.
Vis dėlto jis taip pat pridūrė, jog tikisi greitai sugrįžti į namus.