Maždaug 20 valandą vakaro prie kapinių sustojo sunkvežimis – vos už kelių metrų nuo medinio jos namelio.
Pasišviesdami sunkvežimio žibintais, specialiai įjungtais šiam tikslui, keli vyrai paskubomis iškasė gilią duobę – „tarsi būtų vagys ir norėtų ką nors paslėpti“, sako L. Malinina.
Prie langų ir durų susispietė ir daugiau kaimynų, kurie stebėjo šią makabrišką sceną ir pašnibždomis spėliojo, kodėl kažkam šovė į galvą artimą žmogų laidoti tokiu vėlyvu metu. Be to, kaip pastebėjo vienas vietinis, kapinių dalis, kur ir vyko slaptos laidotuvės, skirta karo aukoms.
Kol NATO galingieji sėdėjo ir laužė galvas, kaip elgtis dėl Ukrainoje vykstančio karo, o Vladimiras Putinas su Kijevu sutarė dėl paliaubų, Rusijos visuomenę ir toliau šokiravo žinios apie naujas slaptas Ukrainoje žuvusių karių laidotuves.
Raudama dingusių sūnų, žmonoms skambina vyrai ir maldauja gelbėti iš mūšio lauko, karstuose į Žemutinį Naugardą, Orenburgą, Pskovą, Murmanską, Dagestaną ir kitus Rusijos regionus grįžta kariai be galūnių.
Per trumpą laiką – nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 2 dienos - žuvo daugiau nei 200 Rusijos karių. Visi jie žuvo kare, kuris oficialiai net nevyksta.
Rusijos karių žmonos naudoja specialų terminą, kuriuo vadina karius, iš fronto grįžtančius cinkuotuose karstuose.
Jie vadinami „200-uoju kroviniu“ – fraze, kuri rusų ausims skamba kaip prakeiksmas nuo tada, kai iš Afganistano XX amžiaus 9-ąjį dešimtmetį į šalį grįžo krūvos cinkuotų karstų su žuvusiaisiais. Vieno iš Kostromos desantininkų žmona sako, kad paslaptis, gaubianti jos ir kitų vyrų paskyrimą – „tarsi spąstai, kuriuos sugalvojo ir paspietė šizofrenikas“.
Vienas kariniuose veiksmuose Ukrainoje dalyvavęs Rusijos karys telefonu „Newsweek“ sakė, kad tai buvo „ilgiausias rugpjūtis jo gyvenime“.
„Kai praeitą mėnesį važiavome traukiniu iš Rostovo, neturėjau žalio supratimo, kokia rizika mūsų laukia. Visi manėme, kad vykstame į bazę, kur vyks eiliniai mokymai. Jeigu būčiau žinojęs, kad ten vyksta karas, būčiau viską metęs ir grįžęs į Kostromą, kur manęs laukia du mažamečiai vaikai“, - sakė Rusijos 98-osios oro desanto divizijos 331-ojo pulko desantininkas.
Labiausiai desantininkui rūpėjo jo kolegos ir namuose Kostromoje, esančioje 320 kilometrų į šiaurę nuo Maskvos, laukianti žmona ir du vaikai. Vyras teigia, kad jo bendražygiai taip mažai nutuokė, ką reiškia V. Putino idėja įkurti „Naująją Rusiją“ – separatistinę valstybę rytinėje Ukrainos teritorijoje.
Kas yra pagrindinis Rusijos priešas? Atsakymas nuskambėjo tarsi parengtas iš anksto: „Amerika“.
Per tas kelias dienas fronte desantininkas iš Kostromos teigia sulysęs tiek, kad „liko vieni kaulai ir oda“ – taip nutiko ne dėl maisto trūkumo, bet dėl nuolatinės baimės mirti, kurios iki tol gyvenime jam niekada neteko patirti.
Tą pačią dieną būrys buvo grąžintas į bazę Rostovo regione, kur turėjo progą nueiti į pirtį ir bent vieną naktį kaip reikiant išsimiegoti. Kariai pirmą kartą galėjo atsipūsti, keliais žodžiais persimesti su šeimomis, ko negalėjo padaryti nuo pat tos akimirkos, kai rugpjūčio 18 dieną kirto sieną su Ukraina.
Nenorėdami, kad kas nors juos atpažintų esant reguliariais Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariais, vadai nurodė desantininkams persirengti dykumų kamufliažo uniformomis (panašias vilki kariai iš Vakarų), kurias už savo pinigus jiems turėjo parūpinti žmonos.
Niekas karių neprašė pasirašyti jokių papildomų sutarčių, nors galiojančiuose įsipareigojimuose ir nebuvo užsimenama apie misijas užsienio šalyse.
„Niekada nebūčiau savo noru sutikęs, tačiau bet kokie bandymai pasitraukti būtų beprasmiški – ryt jie mus siunčia atgal į tą mėsmalę; jeigu man kas nors anksčiau būtų pasakęs tiesą, nė vienas iš mūsų nebūtų sutikęs už 1000 dolerių per mėnesį žūti Ukrainoje“, – teigia jaunas karys, nepanoręs atskleisti savo tapatybės.
Suklaidinti galinčios uniformos, kuriomis naudojamasi tam, kad pavyktų prasibrauti į svetimą šalį slaptai operacijai, Rusijos karybos specialistų nė kiek nestebina. Vienas Maskvoje dirbantis karybos žinovas prisimena ankstesnius „maskaradus“, kai sovietų ir rusų kariai buvo perrengti vietiniais ir siunčiami į Afganistaną ir Čečėniją: „Mūsų pajėgos tokiu būdu vykdė slaptas operacijas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Putino strategija tikrai nėra nauja“, - teigia prisistatyti nepanoręs specialistas.
Rusijos lyderiams ir toliau viską neigiant, mobiliųjų telefonų pokalbiai ir socialinė žiniasklaida atskleidžia tikrąją situaciją – viešinamos nuotraukos ir vaizdo medžiaga, kaip Ukrainos sieną kerta Rusijos artilerija ir „Grad“ raketų sistemos.
Internetu besinaudojančius rusus šokiruoja vaizdo įrašai, kuriuose raudančios karių motinos ir žmonos dengia rankomis veidus ir maldauja Putiną „dėl Dievo“ išlaisvinti jų mylimus žmones. O kur dar interviu su Ukrainos pajėgų sučiuptais rusų kariais...
Kiekvieną ankstyvą rytą desantininkų žmonos renkasi Nikitskajos gatvėje prie oro desanto štabo, kur tikisi išgirsti oficialių paaiškinimų apie „karinėse pratybose Rostove dalyvaujančius jų vyrus“.
Moterys telefonu bendravo su sutuoktiniais ir žino tiesą. „Kai jie buvo ginami atgal į Ukrainą, mano vyras paprašė manęs nueiti į bažnyčią ir uždegti žvakelę, pasimelsti, kad liktų gyvas“, - teigia viena iš nežinioje gyvenančių karių žmonų Veronika Cirujeva.
Invazija į Ukrainą lėtai vyksta nuo pat pavasario. Balandžio 16-osios popietę profesionaliai atrodantys separatistai žaliomis uniformomis apsupo miesto valdžios pastatą Spalio revoliucijos aikštėje Slovjanske.
„Esame mandagūs žali žmogeliukai, gimę Sovietų Sąjungoje, tokie patys kaip ir Kryme“, - sakė vienas. Po kelių dienų separatistai okupavo dar vieną Ukrainos miestą – Horlivką. Vadas Anatolijus Starostinas sako, kad pagalba iš Rusijos specialiųjų pajėgų buvo „tikras palengvėjimas“.
„Jie – 60 aukščiausios klasės profesionalų, puikiai pasirengę“, – apie elitinius „žaliuosius žmogeliukus“ sakė A. Starostinas. Rusijos specialiosios pajėgos perėmė televizijos siųstuvų kontrolę, todėl vietos gyventojai turi galimybių žiūrėti tik Rusijos valstybinius kanalus, besilaikančius Kremliaus linijos.
Neilgai trukus, birželio 2-ąją dieną, į Rusijos teritoriją įriedėjo pirmasis sunkvežimis su užrašu „200“ – jame grįžo 31 Rusijos kario „savanorio“ palaikai.
Galvas padėjo jauni vyrai. Žiniasklaidos atstovams, susirinkusiems Kirovskio ligoninės morgo kieme Donecke, teko proga sako akimis matyti, kaip gydytojai ir separatistai pašnibždomis tariasi, ką daryti su karstais: „Tegul juos pasiima už sienos ir išsiaiškinkite, kur siųsti šaldytuvą“.
Apie galutinį tikslą, akivaizdžiai, jie taip pat nenutuokė.
Nė vienas Rusijos televizijos kanalas neužsiminė apie 31 raudoną karstą, kurie slapčia buvo pargabenti į Rusiją.
„Savanorių“ artimiesiems teko kaip reikiant pasistengti, bandant pramušti paslapties sieną - galiausiai paaiškėjo, kad į gimtinę amžinojo poilsio grįžo jų sūnūs, tėvai, sutuoktiniai.
Rugsėjį Rusijos kariuomenės vadai planuoja surengti precedento neturinčias branduolinių pajėgų pratybas, kuriose turėjo dalyvauti ir gaudantysis naikintuvas MiG-31 ir žvalgybos orlaiviai Su-24MR.
NATO pradėjus karines pratybas prie vakarinės Ukrainos sienos, Kremlius perspėjo Vakarus į Aljansą Ukrainos neįsileisti. Konfliktuojančioms šalims susėdus prie derybų stalo, V. Putino patarėjai saugumo klausimais pakeitė karinę doktriną – Maskvai suteikta didesnė laisvė, sprendžiant, kada šaliai panaudoti branduolinį ginklą.
Populiariausiems Rusijos televizijos kanalams kiekvieną dieną nuteikinėjant žmones prieš Ameriką, Rusijos kariuomenės vadovybė karius rengia kariauti su JAV ir NATO.
Sudislavskoje gyvenvietėje žinia apie slaptas laidotuves pasklido labai greitai – naujiena keliavo nuo durų prie durų, iš lūpų į lūpas.
Visa bendruomenė žinojo tiesą: „Kapo duobėje atsidūrė Dmitrijaus Kustovo, šauktinio, tarnavusio nuo praeitų metų, kūnas“, - sako Liudmila.
Dėl neaiškių priežasčių, kurių vaikino artimiesiems sužinoti nepavyko, Dima liepos pabaigoje buvo išsiųstas į Ukrainą.
„Jis gyveno per trumpai“, - apie paslapčia palaidotą 20 metų karį sakė vietiniai.