Vėliau šią savaitę planuojamas surengti balsavimas, kurio rezultatai nebūtų teisiškai įpareigojantys, gali dar labiau padidinti įtampą tarp ES ir Turkijos. Bendrijos santykiai su Ankara pašlijo po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti karinio perversmo.
Vis dėlto ES narės, išskyrus Austriją, kol kas tebesilaiko pozicijos, kad derybos turi būti tęsiamos, nors blokui ir kelia nerimą Turkijos veiksmai po nesėkmingo pučo bei beveik 37 tūkst. žmonių areštai.
„Noriu čia iš anksto pasakyti ir kreiptis į visą pasaulį, stebintį televiziją – šis balsavimas neturi visiškai jokio vertės, kad ir koks paaiškėtų rezultatas“, – R. T. Erdoganas sakė per Stambule vykstantį Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) susitikimą.
„Netgi neįstengiu suvirškinti žinios, kurią jie nori perduoti“, – pridūrė jis.
Europos Parlamento pagrindinės frakcijos antradienį sakė balsuosiančios, kad derybos su Turkija būtų įšaldytos.
Turkija ir ES buvo susitarusios paspartinti narystės derybas, kai abi pusės šių metų kovą sudarė sutartį, padėjusią sumažinti į Bendriją plūstančių migrantų srautus.
Vis dėlto šis procesas įstrigo po vienos armijos sąmokslininkų kuopelės mėginimo nuversti Turkijos vyriausybę.
Po šio pučo Ankara ėmėsi griežtų priemonių prieš įtariamuosius, įskaitant masinius areštus ir atleidimus iš darbo. Vyriausybės rūstybė taip pat atsigręžė prieš opoziciją palaikančią žiniasklaidą, o visi šie veiksmai provokavo ES politikų ir žmogaus teisių organizacijų aštrius pareiškimus.
Visgi R. T .Erdoganas savo pozicijos nepakeitė. Trečiadienį jis pareiškė: „Pakėlusieji arba nuleidusieji rankas (per balsavimą Europos Parlamente) nesutrikdys šios šalies kovos už savo nepriklausomybę ir ateitį.“
Pasak jo, šis balsavimas atspindi faktą, kad ES stojo į „teroro organizacijų“ pusę.